Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų tvirtinimu, Lietuva jau yra integruota į Europos Sąjungą. Tokias išvadas specialistai daro remdamiesi tuo, kad dauguma pokyčių, susijusių su mūsų šalies integracija į ES, verslo aplinkoje jau įvyko.
Lietuvos prekyba su ES yra beveik visiškai liberalizuota, išskyrus importo muitus ir kitus apribojimus kai kuriems žemės ūkio gaminiams bei netarifinius barjerus, pavyzdžiui, muitinės procedūras, pabrėžia instituto specialistai. Dauguma Sąjungos teisės normų, reguliuojančių prekybą ir kitą ekonominę veiklą, taip pat jau galioja Lietuvoje.
Vis dėlto, šiemet tapus ES nare, Lietuvos dar laukia keli svarbūs pokyčiai, pažymi LLRI vyresnysis ekspertas Ramūnas Vilpišauskas. Pirmiausia bus panaikinti dar taikomi minėti apribojimai prekybai tarp Lietuvos ir ES, o tai dar labiau pagerins šalies įmonių prekybos su ES sąlygas. Nors iš pradžių, pasikeitus prekybos sąlygoms ir netiesioginių mokesčių apskaitai, eksperto manymu, tai gali sukelti ir sumaišties.
"Reikia pabrėžti, kad išnyks ir kliūtys ties sienomis prekybai su kitomis naujomis šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, kurių rinkos dėl geografinių priežasčių svarbios Lietuvos verslui", - sakė R. Vilpišauskas.
Kaip svarbiausią verslo aplinkos pokytį, Lietuvai tapus ES nare, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis taip pat išskiria tai, kad pirmiausia išnyks tam tikri dabartiniai apribojimai.
"Pirmiausia, sakykim, su Latvija ir su Lenkija. Nors su jomis turime laisvos prekybos sutartis, bet tam tikri muitai tarp mūsų šalių kol kas yra", - teigė G. Miškinis, patikindamas, kad nuo gegužės 1 dienos neliks šiuo metu esančių apribojimų.
Antrasis pokytis, turėsiantis įtakos šalies verslo aplinkai Lietuvai tapus ES nare, užsienio prekybos su trečiosiomis, t. y. Sąjungai nepriklausančiomis šalimis, režimo - importo muitų, kitų prekybinės apsaugos priemonių (antidempingo muitų) ir kt. - suderinimas. Dėl to, LLRI eksperto teigimu, "padidės bendras importo muitų lygis prekybai su ES nepriklausančiomis šalimis. Gali pabrangti kai kurios Lietuvos įmonių naudojamos žaliavos ir vartojimo gaminiai".
Į minėtus pokyčius R. Vilpišauskas pataria atsižvelgti planuojant tolesnę veiklą ES bendrojoje rinkoje.
"Be abejo, atsiranda kai kurie griežtesni standartizacijos kokybės reikalavimai. Bet, manau, kad didžioji dalis mūsų įmonių jau tą žino ir tam ruošiasi", patikino Ūkio ministerijos atstovas.
Kaip teigiamą pokytį G. Miškinis minėjo tai, kad pagal eksportą į ES, Lietuva iki šiol turėjo 48 proc. bendroje eksporto struktūroje. Tačiau pridėjus dar ir šalis kandidates, šis skaičius išauga jau beveik iki 60 proc. "Ir viskas vyks, galima sakyti, vidaus rinkoje. Tai irgi teigiamas pasikeitimas. Nebus jokių muitų, jokių kitų tarifinių ir netarifinių apribojimų", pabrėžė Ūkio ministerijos valstybės sekretorius.Trečiasis svarbus pokytis - Lietuvą jau šiemet pasieks pirmosios išmokos iš ES struktūrinių fondų. Dalis jų, LLRI vyresniojo eksperto teigimu, bus skirta verslui remti, tiksliau, konkrečioms verslo problemoms spręsti - darbuotojų perkvalifikavimui, rinkodaros taikymui, modernizavimui ir pan.
"Lietuvos verslui svarbu turėti realistinius lūkesčius dėl ES fondų naudos ir nelaikyti jų verslo sėkmės pagrindu, o tik konkrečių problemų sprendimo priemone, turinčia nemažų panaudojimo kaštų", - pabrėžė R. Vilpišauskas.
Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus įsitikinimu, reikia tiktai pasistengti išnaudoti tas galimybes, kurias mums atveria ES ir jos struktūriniai fondai.
"Jeigu mes prasmingai panaudosime tas lėšas, sugebėsime įsisavinti daugiau negu įsisavino iki šiol kandidatės, kurios galėjo šitą padaryti, tai tikrai turėtume sudaryti ir pakankamai geresnes sąlygas, kad verslas labiau klestėtų pas mus", - tvirtino G. Miškinis.
Ūkio ministerijos atstovas pabrėžė, kad ir pačios įmonės, įvairiais savo projektais, naudodamosi minėtųjų struktūrinių fondų lėšomis, galės įgyti ir tam tikrų konkurencinių pranašumų.
Bendrai vertindamas Lietuvos narystę ES, LLRI ekspertas R. Vilpišauskas teigia, kad tai tik palengvins verslą su Vakarų rinka, tačiau santykiai su Rytų rinka taps sudėtingesni. Tokiai nuomonei pritaria ir Ūkio ministerijos valstybės sekretorius G. Miškinis.
"ES yra regioninė organizacija, kuri sukuria privilegijas savo nariams ir kartu diskriminuoja jai nepriklausančias šalis. Lietuvai suderinus savo užsienio prekybos politiką su ES taikomomis priemonėmis gali pabrangti kai kurios iš Rusijos, Ukrainos ir kitų Rytų šalių įvežamos prekės", - pabrėžė R. Vilpišauskas.
Tai pasakytina ir apie JAV, Kanadą ir kitas ne Sąjungos šalis. Ypač, LLRI specialisto teigimu, pabrangs prekyba su Ukraina, kadangi ES netaiko laisvos prekybos režimo su šia šalimi, o Lietuva taikė tokį režimą prekybai pramonės gaminiais.
"Be to, apskritai gali sugriežtėti kontrolė ties Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos siena, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl didinamų akcizų brangstant degalams ir cigaretėms gali augti šių prekių kontrabanda iš minėtų šalių", - kaip neigiamus pokyčius įvardijo R. Vilpišauskas.
Todėl, LLRI atstovo manymu, didinant sienų kontrolę daugiau nepatogumų gali patirti ir legalus verslas.
Išdėstydamas kai kuriuos savo nuogąstavimus dėl tam tikrų neigiamų pokyčių santykiuose su Rytų rinka, Ūkio ministerijos atstovas pabrėžė tai, kad konkurencija iš Rytų gali sąlygoti kai kurios Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos kainų kritimą. Kaip pavyzdį jis paminėjo Akmenės cemento gamybos įmonę.
"Dabar yra nustatyti tam tikri muitai tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos įvežamam cementui, kalcitui. Europos Sąjunga, pavyzdžiui, tokių muitų neturi. Tai čia bus, galima sakyti, nuliniai tarifai. Be abejo, reikia galvoti, kad konkurenciją mūsų cementui didesne dalimi sudarys prekės būtent iš Rusijos, Baltarusijos, ir tai turės įtakos kainų kritimui", - išdėstydamas tam tikrus nuogąstavimus dėl cementą gaminančios įmonės ateities sakė G. Miškinis.
Šiuo metu, pasak Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus, yra ieškoma būdų, kaip padėti įmonei, galbūt sujungiant ją su kitomis tokią pačią produkciją gaminančiomis įmonėmis kitose šalyse.
Tačiau vertindamas jau įvykusius ir būsimus pokyčius, susijusius su Lietuvos naryste ES, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius G. Miškinis patikino, kad šis žingsnis "turi žymiai daugiau pliusų negu minusų".
LLRI vyresniojo eksperto R. Vilpišausko įsitikinimu, "ateityje verslo santykiai su Rusija ir kitomis Rytų rinkomis priklausys nuo ES ir šių šalių susitarimų, kuriuose savo žodį turėtų tarti ir Lietuva".
ELTA
