Šiam memorandumui „Dėl valstybės ir verslo santykių“ pritarė LVK inicijuotos tarptautinės konferencijos „Valstybė ir verslas: konkurentai ar partneriai?” dalyviai – įvairių Lietuvos ūkio šakų atstovai.
„Labai dažnai ministerijos ar joms pavaldžios įstaigos vykdo ūkinę veiklą ir konkuruoja su verslu. Valstybė investuoja į informacinių technologijų, telekomunikacijos paslaugų teikimą, į kitas sritis ir taip iškreipia konkurenciją, o privatus verslas netenka plėtrai reikalingų pajamų, nors verslo įmonės tas pačias paslaugas teiktų operatyviau ir kokybiškiau“, – sakė žurnalistams LVK prezidentas Valdas Sutkus, apibendrindamas memorandume užfiksuotus siūlymus.
Pabrėžęs, kad jų siekis – „biudžeto lėšos neturėtų būti naudojamos tai veiklai, kurią gali puikiai atlikti privačios įmonės ir organizacijos“, jis aiškino, kad memorandume raginama vienodomis sąlygomis finansuoti valstybines ir nevalstybines švietimo, mokslo, medicinos, informacinių technologijų ir kitas įmones.
„Vienodomis sąlygomis turi veikti visos įmonės – tiek verslo, tiek valstybės institucijos, kurios teikia vienodas arba labai panašias paslaugas. Finansavimą grįsti „krepšelių“ principu – kai pinigai seka paskui bedarbį, moksleivį, pacientą, studentą, paskui klientą“, – sakė žurnalistams LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Memorandume akcentuojama, kad verslas palaiko ir skatina valstybės antimonopolinę veiklą ir valstybės pastangas palaikyti sąžiningą konkurenciją bei liberalizuoti rinkas, tačiau konstatuojama, kad privatus verslas neretai diskriminuojamas. Todėl LVK kviečia naująją šalies valdžią siekti, kad valstybės institucijos nekonkuruotų su verslu, bet patikėtų verslui kuo daugiau funkcijų, o piliečiams ir įmonėms užtikrintų galimybę laisvai rinktis valstybines ar privačias įmones, kurios teikia tas pačias paslaugas, pabrėžiama memorandume.
LVK prezidentas V. Sutkus priminė, kad prieš Seimo rinkimus politinėms partijoms buvo išdėstyti LVK pasiūlymai, tačiau kol kas jis neprognozuoja, ar šiems pasiūlymams bus rasta vietos naujos vyriausybės programoje.
