Verslo bylų Lietuvos teismuose mažėja, praneša advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai JUREX. Nors prognozuojama, kad ir šiemet bylų bus nežymiai mažiau, verslas esą ginčysis jau dėl didesnių sumų, o tai kelia grėsmę jo tęstinumui.
Praėjusiais metais, bylų sumažėjo 15 proc. Šių metų prognozė siekia 6 proc.
„Siūlau neapsigauti pagalvojus, kad atėjo ta diena, kai verslas jau nebesikreipia į teismą“, - sakė JUREX advocate Jurgita Judickienė.
Ekspertai įspėja, kad ginčų pasekmės vėliau net gali kenkti verslo tęstinumui: didėja turto areštų ir verslo pradelstų skolų sumos.
„6 proc. sumažėjimas rodo, kad nors krizė jau baigėsi, verslas toliau ginčus sprendžia teismuose“, - sakė advokatė.
Anot jos, toks pokytis lyginant su piku 2009–2010 metais nėra reikšmingas. Kadangi kuriasi daug įmonių, po kelerių metų, joms įsitvirtinus rinkoje, bylų teismuose gali padaugėti.
Daugiausiai prievolių teisės bylų
90 proc. visų verslo bylų portfelio sudaro pirkimo – pardavimo, paslaugų teikimo, nuomos, paskolų, žalos padarymo asmeniui ar turtui ginčai. Pernai tokių bylų buvo 95729. Prognozuojama, kad kitąmet jų sumažės iki 87392.
Advokatės teigimu, prievolių ginčų mažėja, nes verslas pradeda atskingiau žiūrėti į sutarčių vykdymą. Stengiamasi, kad sutartis būtų skirta konkretaus verslo interesams apaugoti, o ne naudojamasi standartinėmis sutartimis.
„Unikalių skolininkų ir unikalių kreditorių, kai jie susitinka pirmą kartą, suma žymiai sumažėjusi. Ginčai vyksta jau tarp buvusių kreditorių ir skolininkų, tų pačių, kurie skolingi vienas kitam nebe pirmą kartą“, - aiškino ji.
Esą tai gali reikšti ir kad naujos sutartys suvaldomos efektyviau.
„Nuslūgus krizės bangai, santykiai dėl turto vystosi. Visi ginčai kylantys dėl daiktinių santykių, verslas turi būti atidus, kaip įforminti, įteisinti pirkimą, perleidimą, - perspėja adovkatė.
Advokatė pabrėžia, kad žymiai išaugo verslo ginčų turto vertė: verslas ginčijasi dėl stambių sumų, progonozuojama, kad tendencija išliks ir toliau.
JUREX duomenimis, turto areštų vertė 2012 metų pirmąjį ketvirtį padidėjo 200 mln. litų, sudarydama 2,5 mlrd. litų.
Pastebima tendencija, kad jaunas verslas spręsti ginčų teismuose nepuola. Tokių priemonių imamasi antrais ar trečiais gyvavimo metais. Polinkis įsitivirtinti rinkoje tai pat lemia nežymų pokytį verslui santykius aiškintis ne teisminiu keliu.
„Atskira kategorija yra darbo ginčai. Bumas buvo pasiektas 2004 metais, kai po bankroto bylų darbuotojai pradėjo kelti bylas dėl darbo užmokesčio“, - aiškino Jurgita Judickienė.
Geriau taikiai, o ne teisme
Pastebima mažai alternatyvių ginčų sprendimo būdų – arbitražo ir mediacijos: bylų arbitraže praėjusiais metais buvo tik 29. Prognozuojama, kad padaugėjus informacijos apie kitas galimas priemones – spręsti konfliktus ne teismuose, tokių bylų skaičius didės.
„Visiems labai patinka skųsti nepatikusį sprendimą. Jei man nepatinka, Lietuvoje galiu jį skųsti du kartus, o arbitražinis sprendimas reiškia, kad jis baigtinis“, - aiškino ji.
Bylinėtis Lietuvos teismuose esą nėra pigu, tačiau norint ginčą nagrinėti arbitraže, tokią galimybę reikia numatyti jau sutartyje. Advokatės teigimu, tokią priemonę ji randa tik kas 50 sutartyje.
„Pasirašius sutartį ji turi tapti darbiniu dokumentu, o ne atsidurti stalčiuje ar buhalterijoje“, - pataria teisininkė.
J. Judickienė siūlo rinktis alternatyvias priemones – mediaciją ir arbitražą. Mediatoriaus tikslas - rasti priimtiną sprendimą abiems šalis, o ne tik priimti sprendimą, kuriuo kompromisas nepasiektas.
JUREX prognozėmis, padaugės ginčų dėl teisinių darbo santykių, daiktinių teisių valdymu, bylų, susijusių su konkurencija ir vartotojais, viešųjų pirkimų, juridinių asmenų veiklos ir tarptautinės prekybos ginčų.
„Verslas ateityje bus linkęs ginčus diferencijuoti ir dėl nedidelių sumų stengsis nesibylinėti teismuose“, - prognozavo JUREX advokatė.
2010 metais vienai įmonei teko viena byla. Praėjusiais metais vidurkis sudarė 0,9 bylos.
Gabija Sabaliauskaitė
