Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - tūkstančiai žmonių kas savaitę netenka darbo, įmonės kone kasdien praneša apie planuojamus atleisti darbuotojus. Darbo rinkos būklė darosi kritiška.
Lietuvos darbo rinka grįžta į praėjusio amžiaus pabaigos padėtį, kai po 1999-ųjų ekonomikos nuosmukio darbdaviai vadovavosi nuostata, jog norėdamas turėti darbą darbuotojas taikysis ir su prastomis sąlygomis.
Dirba už du, gauna už pusę
Dažnas įmonės, taupančios krizės akivaizdoje, scenarijus yra toks: dirbti liekantiems žmonėms mažinamas atlyginimas, tačiau krūvis jiems tenka daug didesnis nei anksčiau. Ir dirba sukandę dantis, nes žino, kad bet kada jo vietoje gali atsirasti kitas iš tūkstančių naujai iškeptų bedarbių.
Pastebima, kad darbdaviai šia situacija naudojasi vis dažniau. „Manau, kad prie nedarbo didėjimo smarkiai prisideda valdančiosios daugumos kalbos apie krizę. Darbdaviams tai suteikia pretekstą mažinti atlyginimus ir darbo vietų skaičių, nors kartais to visiškai nereikia. Žmonės dažnai atleidžiami ne dėl to, kad jų nereikia, o todėl, kad susidariusi padrika situacija leidžia priimti kitą, kuriam galima mokėti mažiau“, – situaciją komentavo Seimo narys Algirdas Sysas.
Viskas daroma atvirkščiai
8,2 proc. nedarbas yra bėda bet kurios šalies ekonomikai. Nedidelei Lietuvai tai didelė nelaimė. Valstybės biudžetas deficitinis, tačiau tenka mokėti bedarbiams pašalpas, didėjant darbo netekusių žmonių skaičiui, surenkama vis mažiau gyventojų pajamų mokesčių, vis mažiau žmonių gamina bendrąjį vidaus produktą.
A. Syso teigimu, turėtume pasimokyti iš kitų Europos šalių, kuriose priimta kitokia darbdavių ir valstybės elgsena darbuotojų atžvilgiu. „Daugelyje Europos šalių valstybė remia verslą tik tuo atveju, jeigu yra išlaikomos darbo vietos. Tokiu atveju net iki 75 proc. subsidijuojamas darbo užmokestis du−keturis mėnesius, mokamos vadinamosios lengvatinės atostogos. Svarbiausia, kad žmogus išlaikytų darbo vietą, turėtų pragyvenimui reikalingų pajamų. Mūsų šalies pasiūlymai visai kitokie: esą paprasčiau atleisti, nieko nemokėti ir paskui verkti, kad nesurenkamas biudžetas“, – aiškino parlamentaras.
Paleidžiama nedarbo mašina
Balandžio 1 dieną Seime įregistruotos Darbo kodekso pataisos dėl darbo santykių liberalizavimo kolektyvinėse sutartyse leis atskirai susitarti dėl daugelio darbdaviui palankesnių, nei šiuo metu numatyta įstatyme, darbo santykius reglamentuojančių nuostatų. Kitaip tariant, darbdaviams bus suteiktos dar didesnės galimybės kuo lengviau atleisti darbuotojus, kurie papildytų bedarbių gretas.
Premjeras Andrius Kubilius darbo santykių liberalizavimą pavadino darbo santykių modernizavimu. „Kad ir kaip velnią vadinsi, jis vis tiek lieka velnias“, – nusijuokė A. Sysas. Darbuotojams, ypač perspėtiems apie atleidimą, Seimo narys patarė domėtis ne tik savo pareigomis, bet ir teisėmis.
„Jeigu darbuotojas viską tyliai nuryja, darbdaviai tuo tik pasidžiaugia. Advokatai, darbo santykių specialistai, galų gale draugai gali patarti, kaip elgtis, užuot spontaniškai pasirašius pakištą popierių, kuriame nurodyta, kad esi atleidžiamas savo noru, neišmokant išeitinės kompensacijos ir panašiai. Reikia būti pilietiškai drąsesniems, tuomet darbdavių savivalė, kurią dabar norima dar ir įstatymais įteisinti, bus apribota“, – patarė A. Sysas.
TIK FAKTAI
Lietuvos darbo biržoje įregistruota per 206 tūkst. darbo ieškančių žmonių.
Tai sudaro 8,2 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų.
Biržoje registruotų laisvų darbo vietų skaičius per savaitę svyruoja apie 1200.