Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, kai kurie Vyriausybės sprendimai turės teigiamos įtakos šalies konkurencingumo didinimui.
„Mokesčių reformoje gerai tai, kad nėra radikalių pokyčių, nes mes pasisakome už stabilumą ir pamatuotus sprendimus (...) Vyriausybės siūlymas sujungti darbuotojo ir darbdavio (socialinio draudimo – BNS) įmokas sveikintinas (...) Visi pamatys, kiek yra mokama mokesčių, o jų mokama daug (...) Darbo jėga Lietuvoje brangsta ir užsienio investuotojų požiūriu, darbo vietos kaina yra svarbus rodiklis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V. Sutkus.
Pasak jo, LVK siūlo pasvarstyti apie gyventojų realiųjų pajamų didinimą, neapmokestinant kai kurių paslaugų.
„Mūsų nuomone, galima būtų plėsti šitą temą, neįskaitant šitų dalykų pajamomis natūra, nes dabar, jeigu nori darbuotoją maitinti arba pavežėti, tai skaitoma kaip darbuotojo pajamos natūra, nuo to mokami visi mokesčiai. Tai čia yra tam tikra sritis, kuri leistų netiesiogiai, bet efektyviai padidinti žmonių realiąsias pajamas“, – sakė V. Sutkus.
Jo teigimu, vertėtų pagalvoti ir apie kai kurių mokesčių, pavyzdžiui, PVM mažinimą.
„Siūlome su pridėtinės vertės mokesčiu kažką padaryti. Prisimename, kad jis buvo 18 proc. iki krizės. Krizės metu jis pakeltas iki dabartinio lygio (21 proc. – BNS). Krizė seniai baigėsi, turime ekonominį augimą, bet apie pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą į buvusį lygį nekalbama“, – tvirtino V. Sutkus.
Dėl pensijų reformos LVK užima kritišką poziciją. Pasak jos ekspertų, jeigu valstybė vis dėlto nuspręs pertvarkyti dalyvavimo pensijų sistemoje formulę, jie siūlo numatyti 3 proc. valstybės paskatos dydį pagal formulę 4+3. Be to, ji siūlo sudaryti galimybes iki 50 metų pailginti į kaupimą įtraukiamų asmenų skaičių.
V. Sutkus teigia, kad dabartinis pensijų sistemos modelis veikia efekvyiai, o dėl pokyčių kaupiantieji pensijas gali nukentėti.
„Dabartinis modelis veikia efektyviai ir logiškai pagrįstas. Be to, yra ir tam tikrų teisinių dalykų, Konstitucinio Teismo 2012 metų nutarimas, raginantis atsižvelgti į gyventojų teisėtus lūkesčius. Tai teisėti lūkesčiai, jeigu būtų peržiūrima, būtų, ko gero, pažeisti. Žmonės galėtų kreiptis į teismą ir prisiteisti tam tikrą lėšų kiekį“, – sakė V. Sutkus.
Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą 2+2+2.
LVK priklausančios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis teigia, kad siūlymuose nėra nei ekonominio, nei teisinio pagrindimo. Jo teigimu, pensijų sistemos pertvarka gali susilpninti antrąją pensijų pakopą bei sumažinti gyventojų motyvaciją kaupti joje lėšas senatvei.
„Įsigilinus į pertvarką, matome, kad sistema keičiama radikaliai. Didžiajai daliai kaupiančiųjų situacija gali ir pablogėti. (...) Diskusijos praktiškai jokios kaip ir nebuvo. Matome, kad pateiktuose siūlymuose nėra jokio ekonominio, jokio teisinio pagrindimo (...) Nereikia keisti visos sistemos, reikia pakeisti jos dalį. Prieš ketverius metus pakeista, dabar vėl bandoma keisti“, – spaudos konferencijoje sakė T. Gudaitis.
Pasak jo, valstybės pažadai teikti subsidijas dirbantiesiems neapibrėžti, be to – nenaudingi kaupiantiesiems, nes vien pakeitus kaupimo formulę, vidutiniškai vienas asmuo prarastų apie 5–9 tūkst. eurų santaupų.
LVK teigimu, reforma gali pažeisti Konstitucinio teismo sprendimą dėl finansų krizės metu sumažintų pensijų kaupimo įmokų kompensavimo. Įgyvendinus pasiūlymus, pensijų fondų dalyviai, šiuo metu kaupiantys pagal minėtą 2+2+2 modelį, o nuo 2020 metų – pagal jau patvirtintą modelį 3,5+2+2, galėtų kreiptis į teismą dėl prarandamų santaupų.
LVK Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, LVK palaiko ketinimus išplėsti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymą, tai esą skatins viduriniosios klasės stiprėjimą. Teigiamai jis įvertino ir „Sodros“ įmokų lubų įvedimą, tai esą skatins darbo vietų steigimą aukštos kvalifikacijos specialistams.
Vis dėlto, pasak jo, svarbu, kad Lietuva toliau dėtų pastangas ir išnaudotų galimybę regione išsiskirti patraukliausiai apmokestinama darbo jėga.
„Visa šita mokesčių sistema, jeigu bus įgyvendinta, kaip sumanyta, ir Estija ir Latvija nepadarys papildomų pakeitimų, mūsų darbo jėga bus apmokestinama patraukliausiai tarp Baltijos šalių. Mes turime didžiulį konkurencinį pranašumą pagal gyventojų skaičių. (...) Turime išnaudoti privalumus prieš kitas Baltijos seseris“, – sakė M. Dubnikovas.
Pasak jo, būtina peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės.
„Atlikus moksečių pertvarką, reikėtų pasižiūrėti, kuriuos mokesčius galėtume sumažinti: konkrečiai visus tarifus peržiūrėti. Dabar yra komfortiškas laikas, kai galima daryti sprendimus“, – sako M. Dubnikovas.
LVK, be kitų siūlymų, prašo nustatyti 3 metų laikotarpiu akcizų politikos gaires. Siūlo įvesti 0 proc. pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui.
Pasak M. Dubnikovo, LVK siūlymai iš esmės nukreipti į investicijų skatinimą ir gerai apmokamų darbo vietų pritraukimą.
