Paprastas pusiau saldus baltasis vynas dar prieš ketverius metus buvo jo mėgstamiausias. Vytis Šliažas, įkūręs tarptautinį vyno aksesuarų verslą, dabar nebesupranta, kaip išvis galėjo tai gerti. V. Šliažas verslą pradėjo kaip nieko nenutuokiantis šioje srityje, o šiandien prekybą plėtoja visose Baltijos šalyse.
– Kada nusprendėte kurti verslą?
– Savo pirmąjį verslą pradėjau besimokydamas antrame kurse, tuo metu, kai Lietuvoje uždraudė prekybą alkoholiu nuo 22 valandos. Tada mes gyvenome studentų bendrabutyje. Vieną vakarą kilo mintis, kad reikia Saulėtekyje atidaryti barą, kuriame galėtų rinktis studentai. Taip Saulėtekio alėjos gale, kur yra troleibusų žiedas, atidarėme naktinį barą. Buvo žiauriai įdomu, nors ir teko dirbti patiems naktimis. Bandėme su verslo partneriu pasamdyti kelis studentus, kad pakeistų mus, bet tai nepasiteisino, nes juos reikėjo prižiūrėti. Todėl vėl teko dirbti patiems. Po pusmečio verslą pardavėme. Visgi tai buvo kol kas pats įdomiausias mano verslas, ten tiek nuotykių naktimis yra įvykę... Kaip naktis, taip vis įdomiau.
– Kaip kilo idėja užsiimti vyno aksesuarų prekyba?
– Prieš tai su vynu neturėjau nieko bendra, mėgau paprastą saldų baltąjį vyną, kurio dabar net ragauti negaliu. Netgi butelio atidaryti nemokėjau, naudojau atidarytuvą su dviem kojelėm, kurias reikia nulenkti žemyn, ten net peiliuko nebuvo (juokiasi).
Pirmasis susidūrimas su preke, kuria vėliau pradėjau prekiauti, įvyko tada, kai mano tėtis grįžo iš kelionės ir parvežė lauktuvių. Jis parvežė vyno piltuvėlį, kuris dedamas į vyno butelį, kad pilant nuo butelio nelašėtų vynas. Tai labai paprastas ir patogus daiktas. Man jis patiko, ir pabandžiau rasti internete, kas tokiais prekiauja Lietuvoje. Tačiau tuo metu nieko neaptikęs susiradau gamintojus danus ir parašiau jiems, kad norėčiau būti jų atstovas Lietuvoje. Jie man atrašė, kad galiu be problemų būti jų atstovas, nors jokių sutarčių nepasirašėm. Pasiskolinau iš mamos pinigų pirmam užsakymui – apie 5 000 litų, o kam parduosiu, neieškojau, nes tikėjausi, kad tokią prekę visi graibstys. Atvažiavus siuntiniui pradėjau ieškoti, kas norėtų prekiauti šiais piltuvėliais. Jokių kontaktų neturėjau, pats dirbau IT įmonėje, diegiau verslo valdymo sistemą itin didelėms bendrovėms. Tad vakarais internete ieškojau įmonių, kurios užsiima vyno ir vyno aksesuarų prekyba. Taip suradau pirmus klientus – parduotuvę „La Vinia“ ir Vynoteką. Mano nedžiaugsmui, pirmi užsakymai buvo po kelis vienetus, o juk aš parsivežiau jų kelis tūkstančius. Dar ligi šiol turiu vyno piltuvėlių „DropStop“ iš paties pirmo užsakymo. O dar įdomiau, kad po kokio pusmečio prekybos „DropStop“ sužinojau, jog Lietuvoje jie yra jau antri metai, tačiau jų niekas nereklamuoja. Todėl šie piltuvėliai nelabai ir buvo žinomi. Šiandien esu dėkingas, kad tą kartą aš jų neradau internete, nes jei būčiau radęs, nebūčiau turėjęs šio verslo.
– Kaip sekėsi vėliau ir kaip tapote didmenininku Baltijos šalyse?
– Po metų darbo su vyno piltuvėliais „DropStop“ nuvažiavau į Vokietiją. Frankfurto mieste vyko namų apyvokos ir aksesuarų paroda, ten radau dar vieną įdomią bendrovę – „Ligne W“, kuri gamina vyno atidarytuvus iš panaudotų Burgundijos regiono vyno statinių. Man pasisekė, nes tais metais jie pirmą kartą juos pristatė viešai, tad susitarėme, kad tapsiu jų atstovu Lietuvoje.
Taip pat per pirmus metus Vilkyškių pieninei pagaminome reklaminius „DropStop“, taip užsitikrinau metų pardavimus, kuriuos buvau sutaręs su „DropStop“ gamintojais. Dar po metų susibendravome su „Mineraliniais vandenimis“. Tačiau iškilo problema, nes Lietuvoje nėra tiek daug įmonių, kurioms būtų įdomu ar kurios galėtų sau leisti užsisakyti reklaminių vyno aksesuarų dideliais kiekiais, todėl pradėjau ieškoti klientų Latvijoje ir Estijoje. Taip radau „Casillero del Diablo“, kurie turi filialą Estijoje. Per šį filialą padarėme užsakymą visam pasauliui, tai buvo vienas didžiausių mano turėtų užsakymų. O kadangi niekas Baltijos šalyse neatstovavo „DropStop“ ir „Ligne W“, tapau oficialus atstovas ir čia. Šiuo metu atstovaujam septyniems prekės ženklams. Būtina paminėti, kad mes prekiaujame tik itin aukštos kokybės produktais ir visi mūsų atstovaujami produktai yra pagaminti Europoje arba Australijoje.
– Kuriant verslą tenka susidurti su įvairiais iššūkiais ir sunkumais. Ar daug jų buvo kelyje į verslą?
– Kiekvienas sunkumas – tai galimybė. Sunkumų buvo daug, pirmas dalykas – neištirta rinka. Pačioje pradžioje maniau, kad visiems reikia vyno piltuvėlių, gerų atidarytuvų, tačiau, pasirodo, jie ne taip ir reikalingi. Reikia pakovoti, reikia pabelsti į medį, tačiau džiaugiuosi, kad lig šiol niekas neapgavo. Visi klientai vyno rinkoje vieni kitus pažįsta, čia jų nėra tiek daug, gal dėl to ir neapgaudinėja. Mes – tartum draugai.
– Kaip dabar sekasi verslui, kokios perspektyvos?
– Manau, sekasi gerai, praeitais metais pavyko pakelti apyvartą septynis kartus, palyginti su 2012-aisiais. Šiemet tikimės ją pakelti bent 20 proc. Kol kas perspektyvos atrodo tikrai neblogos, planuojam plėtrą ir tikiuosi greitu metu atidaryti pirmą Lietuvoje ir, manau, Baltijos šalyse specializuotą vyno aksesuarų parduotuvę. Šiuo metu turime tik e. parduotuvę www.vytishop.lt ir mažmena prekiaujame per partnerius. Parduotuvę norime atidaryti, nes prekiaujame itin aukštos kokybės ir išskirtiniais produktais, kurių žmonės iki šiol dar nėra matę. Nemažai kam baisu pirkti internete tik pamačius nuotrauką. Be abejo, viskas vyktų daug greičiau ir plėtra būtų daug spartesnė, jeigu tai būtų mano vienintelis užsiėmimas. Tačiau šiuo metu dirbu dar ir IT įmonėje, darbo dienomis būnu užsienyje, tad visus įmonės reikalus tvarkau tik internetu. Tai truputį apsunkina situaciją.
– Ką reiškia būti verslininku? Ar tai vien tik turtai ir malonumai?
– Jeigu kalbame apie turtus ir malonumus, tai 4 metai aš vis investuoju į šį verslą, vien internetinei parduotuvei išleista daugiau negu 20 000 litų, taigi šiuo metu verslas dar neatsipirkęs ir, manau, artimiausius metus, gal dvejus neatsipirks. Tačiau aš taip ir planavau, kad šis mano verslas, kurį laikau labiau hobiu, atsipirks tik po kokių 5–6 metų.
