Naujos verslo rūšies - anhidrito kasybos - nusprendę imtis verslininkai tikina, kad jų milijonines investicijas stabdo abejotinos kliūtys. Mat projektui itin priešinasi su Kauno "Daktarų" grupuote siejamo Rolando Michalskio žmona Rasa Lebedevienė.
Kauno rajono tarybos narys Artūras Orlauskas LŽ pasakojo labai nustebęs, kai vietos valdžią džiuginęs bendrovės "Margasmiltė" inicijuotas anhidrito kasybos projektas staiga sulaukė puolimo.
"Pasipriešinimą ėmė rodyti kaimo, greta kurio planuojama išgauti naudingąsias iškasenas, gyventojai. Išskirtinio susidomėjimo sulaukta ir iš ministerijų, kitų valdiškų institucijų", - sakė jis.
A.Orlausko nuomone, savivaldybė, leidusi kasti vertingas iškasenas savo teritorijoje, sulauktų didžiulių įplaukų į biudžetą. Politikas įsitikinęs, kad vietos gyventojams buvo sąmoningai suteikta netiksli, bauginanti informacija.
Prašė įspūdingos sumos
Tą patį pabrėžia ir bendrovės "Margasmiltė" vadovas Tomas Bodrijė. Anot jo, idėja imtis anhidrito kasybos brandinta kelerius metus. Tai, kad Lietuvos gelmėse glūdi nemenki į marmurą panašios uolienos klodai, žinoma jau keturis dešimtmečius. Net nustatytos vietos, kur yra tinkamiausia išgauti šią vertingą iškaseną.
"Mums reikėjo atlikti skaičiavimus, numatyti, kur eksportuosime anhidritą", - LŽ aiškino T.Bodrijė. Buvo pradėtas ieškoti darbams tinkamas sklypas. Jis dar šių metų pradžioje nupirktas iš bankrutavusios bendrovės. Prie Pagirių kaimo esanti žemė ribojasi su kitu sklypu, priklausančiu R.Lebedevienei. T.Bodrijė tvirtino, kad artima R.Michalskio žmonos giminaitė siūlė jam įsigyti sklypą ir prašė dešimteriopai didesnio atlygio nei šis vertas - 5 mln. litų. Verslininkas tikino tik dabar supratęs, jog būtent po šio įvykio prasidėjo visos su projektu susijusios nelaimės: gyventojų protestai, politikų dėmesys.
"Aplink galimą anhidrito kasyklą gyvenantiems žmonėms prieš susitikimus su projekto vystytojais buvo platinama informacija, kad šioje vietoje planuojama laidoti Ignalinos atominės elektrinės atliekas", - pasakojo verslininkas.
Jaučia spaudimą
Pasak T.Bodrijė, įsibaiminę gyventojai įvairioms institucijoms prirašė galybę skundų. Kol viskas buvo tikrinama, projektas nuolat strigo. Verslininko tikinimu, spaudimas jaučiamas ir dabar. Pagrindinis parašas ant projekto turėtų priklausyti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui.
LŽ išsiaiškino, kad daugelį minėtų skundų pirmiausia pasirašė būtent R.Lebedevienė, ketinusi brangiai parduoti sklypą verslininkams. Ji pikčiausiai kalbėdavo ir per "Margasmiltės" atstovų susitikimus su gyventojais. Neatmetama galimybė, jog viena aktyviausių Seimo pirmininko Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) Kauno rajono skyriaus narių R.Lebedevienė pasirūpino užnugariu valstybinėse institucijose.
LŽ kalbinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai, nenorėję, kad būtų skelbiamos jų pavardės, patikino, jog anhidrito kasyklai buvo skirtas išskirtinis dėmesys. Ypač Aplinkos ministerijos, kuriai vadovauja "prisikėliečių" į Vyriausybę deleguotas Gediminas Kazlauskas.
"Bendrovė, vykdysianti naudingųjų iškasenų gavybą, turėjo parengti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal esamas taisykles būtų pakakę ne viso vertinimo, tačiau ministerijoje sudaryta komisija nusprendė kitaip - pareikalavo itin išsamių dokumentų", - sakė viena departamento specialistė. Apie "Margasmiltės" atvejį LŽ teiravosi ir pačioje Aplinkos ministerijoje, tačiau jos atstovai per dvi dienas taip ir nesugebėjo pateikti atsakymų.
Kristina KUČINSKAITĖ
