Politikų tarpusavio santykių aiškinimaisi pasiekė tokį lygį, kad kitą dieną po fiasko Seime jie ėmė kalbėti apie tarpusavio šleikštulį ir aiškintis, kas su kuo galėtų ar negalėtų derėtis.
Į diskusijas įsitraukė ir prezidentas su premjeru, kuris pažadėjo, kad nepaisant parlamentarų tarpusavio pykčių atlyginimai medikams bus padidinti.
„Padėkite į šalį asmenines antipatijas, ideologinius skirtumus, žmogiškuosius nesutarimus. Bent dabar. Bent šios mums visiems tikrai sudėtingos situacijos metu. Kada jau kada, bet šiandien Lietuvai ir jos žmonėms to mažiausiai reikia. Šiandien reikia sutelktų pastangų, bendro darbo ir sprendimų. Visiems kartu. Dėl tų, kurie Jumis pasitiki, kurie už Jus balsuoja. Taip pat ir dėl tų, kurie nėra didžiausi Jūsų gerbėjai ir niekad už Jus nebalsuos. Jie visi – mūsų žmonės. Lietuvos piliečiai“, – rašė premjeras.
Prezidentas buvo dar kritiškesnis, nepriimtą sprendimą pavadinęs fiasko ir pasakęs, kad taip visuomenei duodama žinia, kad parlamentu negalima pasitikėti.
Tokiai nuomonei pritaria ir dalis politologų, visuomenės, įsivėlusių į karštus debatus dėl to, kas antradienį nutiko Seime, kas kaltas ir ką daryti toliau.
Tiesa, šio spektaklio pagrindiniai aktoriai, Seimo pozicijos ir opozicijos politikai ir toliau sėkmingai svaidosi abipusiais kaltinimais sužlugdžius balsavimą dėl medikų atlyginimų kėlimo. Visgi politikos mokslų specialistai spėja, kad toks elgesys politikams atsirūgs ir gana greitai.
Skandalai ir apsižodžiavimas neišgelbės
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius sakė, kad antradienį Seimo nariai į posėdį susirinko nepadarę namų darbų. Tai, kas vyko posėdžių salėje, pasak politikos mokslų specialisto, atrodė išties blogai.
„Iki plenarinio posėdžio reikėjo valdantiesiems ir opozicijai kartu sėsti ir sutarti, koks yra sprendimas. Net jei nebuvo padaryti namų darbai, plenarinio posėdžio metu buvo galima elgtis kitaip, buvo keli civilizuoti elgesio būdai. Buvo galima nutarti dėl atlyginimų pakėlimo daliai medikų, o kito posėdžio metu opozicija galėjo į darbotvarkę prašyti įtraukti klausimą dėl atlyginimo didino visiems medikams. Tokiu būdu vienas sprendimas būtų priimtas vakar, o kitas – artimiausiame Seimo posėdyje. Būtume apsiėję be skandalų ir sensacijų. Seimas būtų turėjęs kompromisinį sprendimą, bet nutiko priešingai, užsispyrė abi pusės“, – kalbėjo profesorius.
Anot jo, dabar turime rezultatą, kai nėra jokių sprendimų, tik pažadai. O sutarimą reikėjo rasti jau vakar. „Žinia tokia, kad abi pusės nėra teisios. Nė vieni, nė kiti nepadarė to, ką turėjo“, – sakė A. Krupavičius.
Seimas dėl šio neįvykusio sprendimo gavo kritikos dozę ne tik iš visuomenės, bet ir iš prezidento.
„Šalies vadovas jau ne pirmą kartą kritikuoja Seimą karantino metu. Buvo net pasakyta, kad Seimas išjungė mikrofonus ir kažkur iškeliavo. Kažkiek tiesos tame yra, nes Seimas tikrai daug laiko praleidžia diskutuodamas, kaip turėtų dirbti, bet nedirbdamas. O štai paskutiniame posėdyje Seimas jau vijosi įvykius ir priiminėjo karantinui reikiamus ir būtinus sprendimus. Seimas negalėtų atlikti parlamentinės karantino kontrolės funkcijų“, – svarstė A. Krupavičius, anot jo, prezidentas jau prieš kurį laiką „inicijavo kritikos bangelę prieš Seimą“.
Politikos mokslų specialistas sakė, kad kol sunku prognozuoti šios krizės poveikį būsimiems rinkimams, bet galima spėti, kad premjeras susirinks tam tikrus populiarumo taškus.
„O štai Ramūnas Karbauskis, kaip valdančiosios daugumos lyderis yra matomas per mažai, nesiima iniciatyvų. Prieštaringai bus vertinamas ir Aurelijus Veryga, nes tikrai klaidų padaryta ir tos klaidos nepripažintos. Per daug vietos ir laiko jo veikloje buvo skirta viešiesiems ryšiams“, – kalbėjo profesorius, įsitikinęs, kad opozicijai dabartinė jų obstrukcinė veikla politinių dividendų taip pat neatneš.
Jie atstovauja sau, bet ne mums
O štai politologas, Vilniaus universiteto docentas Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad politikai vakar Seime pasielgė tiesiog gėdingai. Seimui, pasak politologo, trūksta suvokimo, kad situacija kritinė.
„Seimas nekeičia savo įpročių. Nesuvokia, kad tokios krizės akivaizdoje, reikėtų persvarstyti ir atsisakyti bandymų akcentuoti savo frakcijų ir politinių jėgų iniciatyvas. Nes tokiu atveju Seimas gali būti labai neefektyvus priimant tuos sprendimus, kurių reikia labai greitai“, – sakė T. Janeliūnas.
Anot jo, kritiniu atveju reikėtų imtis netipinių sprendimų ir nugalėti priešpriešas, nutarti, kokiais klausimais bus ieškoma kompromisų. Tiesa, kol kas nesimato, kad taip būtų daroma.
„Tai konkrečių asmenų ambicijų ir interesų klausimas, psichologiniai dalykai, bet ne atstovavimas rinkėjams. Šia prasme tie politikai nebeatstovauja visuomenei, bet atstovauja savo asmeninėms ambicijoms. Tai didelė tragedija valstybėje, nes net ir krizės atveju negalime pasikliauti, kad politikai priims reikalingus, racionalius sprendimus. Šioje vietoje optimizmo nematau“, – liūdnai sakė politologas.
Jis tikino, kad spaudimas iš visuomenės ir prezidento šiuo atveju yra būtinas.
„Aš girdžiu kritiką, kad nereiktų reaguoti emocingai, atskirti, kas ką daro, nes ne visi kalti. Visgi šiuo atveju prezidento ir visuomenės spaudimas turi būti aiškus ir ryškus, gal net emocingas, nes joks kitas poveikis Seimo nariams nepadarytų įspūdžio. Nesiveliant į smulkmenas, kas kaltas, reiktų skatinti peržiūrėti principą, kuriuo remdamiesi jie priiminėja įstatymus, siūlo projektus“, – sakė T. Janeliūnas.
Jis mano, kad prezidentui taip pat neužtenka pasakyti savo nuomonę, jis turėtų tarpininkauti, brėžti gaires, kažką siūlyti.
„Prezidentas turėdamas visuomenės pasitikėjimą, jos lūkesčius galėtų realizuoti konkrečiais veiksmais, ne tik nuomonės išreiškimu. Čia aš galiu reikti nuomonę „Facebook“, nes esu pilietis, kuris reaguoja. Bet prezidentas turi daugiau funkcijų“, – kalbėjo politologas.
T. Janeliūnas įsitikinęs, kad artėjantys rinkimai tarpusavyje kovojančioms partijoms neatneš gerų žinių, jei šie nepakeis nuomonės.
„Visuomenei nėra svarbu kas ką siūlė, kodėl vienas ar kitas dalykas nėra priimtas. Visi pavargę, visuomenė aiškiai mato, kad politikai pjaunasi. Taigi, bus susidurta su dar didesniu nepasitikėjimu iš visuomenės pusės“, – kalbėjo politologas.
Prezidentas pasipiktino
Prezidentas mano, kad reikiamo sprendimo nepriėmę politikai nedirbo savo darbo ir neįvykdė pažado. G. Nausėda tikisi, kad trečiadienį Seimas nebekartos tos klaidos.
„Tikiuosi, kad užteks ir sveiko proto, ir, pagaliau, sąžinės jausmo, kad šiandien tas sprendimas būtų priimtas ir mes nustotume pykdyti visuomenę ten, kur tai yra visai nereikalinga, kenksminga visomis to žodžio prasmėmis“, – kalbėjo prezidentas.
Jis žadėjo, kad jeigu tai nebus padaryta, iniciatyvos imsis pati Prezidentūra. „Jeigu Seimas nepriims sprendimo, jeigu jie yra vienas kito atžvilgiu alergiški, tiksliau, pasiūlymų atžvilgiu alergiški, tai gal mes pateiksime tokį įstatymo pakeitimą ir teiksime jį Seimui, bet aš labai noriu tikėtis, kad šito nereikės“, – sakė G. Nausėda.
Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 proc. didesnius atlyginimus karantino laikotarpiu.
Per priėmimo procedūrą pritarta konservatorių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pataisai, kad paskelbus karantiną visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams būtų mokama 50 proc. jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas.
Tiems, kurie dirba su ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais ar vykdo epidemijų profilaktiką, būtų skiriami nuo 100 iki 150 proc. priedai. Pritarus šiai pataisai, valdantieji nesiregistravo viso projekto priėmimui, todėl nepavyko surinkti būtino minimalaus 71 Seimo nario skaičiaus.
Tiesa, valdantieji taip pat nesėdi sudėję rankų, jau trečiadienį po antradienio fiasko jie pateikė naują siūlymą didinti koronaviruso židiniuose dirbančių medikų algas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė „valstietė“ Astos Kubilienė bei jos frakcijos kolega Darius Kaminskas registravo pataisą, kad ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams atlyginimų koeficientai būtų didinami nuo 60 iki 100 procentų.
Atlyginimai būtų keliami atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį. Padidinti atlyginimai būtų skaičiuojami nuo karantino pradžios. Karantinas siekiant šalyje suvaldyti koronaviruso plitimą paskelbtas kovo 16 dieną.
Portalas tv3.lt primena, kad 2018 metų duomenimis Lietuvoje dirbo 13 680 gydytojų, 2 823 odontologų, 22 770 slaugytojų bei akušerių. Vidutinis gydytojo atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 2,5 tūkst. eurų.
