Priėmus šio įstatymo projektą, Tbilisyje kilo beprecedenčiai protestai ir daugelis šalių, įskaitant ES nares, suskubo jį pasmerkti.
Tačiau Vengrijos premjero Viktoro Orbano politikos direktorius socialiniame tinkle „X“ šiam teisės aktui pritarė.
„Neketiname vetuoti #Sakartvelo įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo, bet norėtume paskatinti panašius įstatymus priimti ir visoje ES!“, – rašė Balazsas Orbanas, kurio su ministru pirmininku giminystės ryšiai nesieja.
„Šalies #suverenumo apsauga nuo nepageidaujamo užsienio šalių kišimosi nėra grėsmė, bet būtina demokratijos sąlyga – tokia ir yra šio įstatymo esmė ir vietoje to, kad jį smerktų, #ES galbūt turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu“, – pridūrė jis.
Prieštaringai vertinamame Sakartvelo įstatyme numatyta, kad NVO ir žiniasklaidos priemonės, daugiau nei 20 proc. savo finansavimo gaunančios iš užsienio, turėtų užsiregistruoti kaip organizacijos, „veikiančios užsienio valstybės interesais“.
Kritikų teigimu, jis yra labai panašus į represinius Rusijoje galiojančius teisės aktus, skirtus kitaminčiams nutildyti ir simbolizuoja pastaraisiais metais pasirinktą kursą, kuriuo ši buvusi sovietinė respublika artėja prie Maskvos.
Vengrija – vienintelė ES šalis, po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios išsaugojusi artimus ryšius su Kremliumi – yra tvirta Sakartvelo valdžios sąjungininkė.
Budapeštas prieštaravo Europos Sąjungos rezoliucijai, kuria Sakartvelas smerkiamas dėl šio priimto įstatymo, o Tbilisis raginamas pakeisti kursą.
Šį pareiškimą vėliau paskelbė ir pasirašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis bei likę Europos Komisijos nariai.
„Šio įstatymo priėmimas daro neigiamą poveikį Sakartvelo pažangai kelyje į ES... Mes raginame Sakartvelo valdžią įstatymą atšaukti“, – teigiama pareiškime.
Dėl pernai priimto įstatymų paketo, kuriuo valdančioji partija teigia siekianti „apsaugoti šalies suverenumą“ ir apriboti užsienio įtaką, Vengrijai gresia ES teisės pažeidimo procedūra.
Šiame įstatymų pakete numatyta uždrausti finansavimą iš užsienio bei įsteigti suverenumo apsaugos biurą, turintį plačių galių vykdyti tyrimus.
Kovą Vienos komisija – vyriausioji Europos žmogaus teisių priežiūros institucija – paragino naujai įsteigtą biurą likviduoti, perspėdama, jog jis turi neproporcingai didelių galių ir gali sukelti „stingdantį poveikį“ Vengrijos demokratijai.
