Protestai Sakartvele prasidėjo prieš maždaug mėnesį laiko – balandžio pradžioje, į gatves išėjo maždaug 8 tūkst. gyventojų. Tuo metu gyventojai į gatves išėjo protestuoti prieš vyriausybės vėl pateiktą svarstyti „užsienio įtakos“ įstatymą. Šį įstatymą vyriausybė bandė priimti ir anksčiau – dar 2023 m.
Kritikai šį įstatymą neretai vadina „rusišku“ įstatymu, mat jis panašus į Rusijoje galiojantį represinį aktą vadinamą „užsienio agentų“ įstatymu. Šis įstatymas naudojamas, siekiant užtildyti kritikus, nepriklausomą žiniasklaidą.
Per vieną iš mitingų, protestuotojai sakė AFP, kad įstatymas gali būti panaudotas nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir kitų organizacijų veiklai apriboti.
„Tai toks pats įstatymas, koks prieš 10 metų buvo priimtas Rusijoje ir padėjęs sustiprinti Vladimiro Putino diktatūrą. Negalime leisti, kad jis būtų priimtas Sakartvele“, – naujienų agentūrai sakė vienas protestuotojas.
Po maždaug mėnesį trukusių protestų, įstatymas buvo priimtas šį antradienį. Per trečiąjį, galutinį, balsavimą prieštaringai vertinamą įstatymą palaikė 84 parlamentarai, 30 balsavo „prieš“. Parlamente įstatymo priėmimo metu įvyko muštynės, opozicijos įstatymų leidėjams susirėmus su valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ nariais.
Prieš balsavimą prie parlamento skanduodami „Ne Rusijos įstatymui“ susirinko apie 2 tūkst. daugiausia jaunų protestuotojų, o vakare, pasklidus žiniai, kad įstatymų leidėjai priėmė įstatymą, prie mitingo prisijungė dar keli tūkstančiai žmonių. Protestuotojai susirėmė su riaušių policija prie parlamento pastato sostinės centre, kur pastarąjį mėnesį reguliariai vyko demonstracijos.
Vėliau į Sakartvele protestuojančią minią kreipėsi ir šalyje viešėjęs Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, o Sakartvelo prezidentė žada vetuoti įstatymą.
„Mes turime atvirai kalbėti apie tai, ką dabartinė politika reiškia Sakartvelo europietiškai ateičiai, kol dar nevėlu“, – Sakartvele kalbėjo G. Landsbergis.
Įvykių liudininkė – protestai tik augs
Apie vykstančias demonstracijas naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti kartvelė Sophio, ilgą laiką gyvenusi Lietuvoje, o dabar vėl grįžusi į Sakartvelą ir ten aktyviai dalyvaujanti protestuose. Ji sako, jog protestuojančių žmonių skaičius tik didėja.
„Sakartvelo gyventojai protestuoja jau maždaug mėnesį, tačiau žmonių skaičius nemažėja ir vis dar daugėja. Noras protestuoti labai didelis – mes suprantame, jog esame istorijos kryžkelėje ir mūsų veiksmais rašome Sakartvelo ateities istoriją. Žmonės yra fiziškai pavargę dėl kiekvieną dieną vykstančių protestų, bet jie vis dar išeina į lauką, nes puikiai supranta tai daro dėl visų mūsų europietišką ateitį“, – teigė Sophio.
„Manau, jog priimtas įstatymas nesumažins protestuojančių žmonių skaičiaus, o tik dar labiau paskatins juos kovoti už šalies gerovę“, – pridūrė ji.
Sophio tvirtina, jog paskutinėmis dienomis policija sulaiko vis daugiau protestuotojų, kurie neretai patiria sužalojimus.
„Akcijų metu policija kartais naudoja vandens patrankas, ašarines dujas ir gumines kulkas, tačiau paskutinėmis dienomis dažniausiai vyksta protestuojančių sulaikymas arba jų sumušimas pareigūnų jėga.
Dažniausiai į pareigūnų akiratį opozicijos nariai arba stipriausi aktyvistai, kurie organizuotai yra užpuolami ir sulaikyti. Yra keletą žmonių, kurie operavosi dėl gautų traumų ir dabar guli ligoninėje. Laimei, visi gyvi ir gydomi. Į lauką išėję žmonės protestuoja taikiai ir mes visi smerkiame bet kokios formos smurtą prieš taikius protestuotojus, todėl tikimės, kad valdžia susipras ir sustabdys šiuos veiksmus“, – pasakojo Sophio.
Protestuose dalyvauja ir lietuviai
Kaip pasakojo Sophio, protestuose Sakartvele dalyvauja ir lietuviai – keletą jų ji pažįsta asmeniškai.
Kelių lietuvių, dalyvaujančių protestuose Sakartvele, tapatybės yra žinomos ir naujienų portalui tv3.lt – tiesa, kol kas nepavyko su jais susisiekti.
„Mano žiniomis Sakartvele gyvenantys lietuviai dalyvauja protestuose, arba iš Lietuvos aktyviai rašo apie dabartinę situaciją savo socialiniuose tinkluose – kai kurie iš tų lietuvių pažįstu asmeniškai ir labai džiaugiuosi, kad tiek jie tiek iš Lietuvos neseniai atvykusi oficiali delegacija stovi šalia Sakartvelo žmonių ir remia mūsų šalį – mes, kartvelai, per kiekvieną istoriškai svarbų momentą jaučiame Lietuvos ir jų žmonių paramą ir palaikymą, esame be galo dėkingi už tai“, – dėkojo pašnekovė.
Sophio sako, jog lietuviai ne tik dalyvauja protestuose, bet ir patys organizuoja akcijas. Tokia akcija numatoma ir šį penktadienį.
„Akcijas prieš rusišką įstatymą organizuojame ir Sakartvelo diasporos nariai Lietuvoje. Didžiausia akcija, kurioje dalyvavo iki 70 žmonių įvyko gegužės 10 d. Numatyta dar viena didelė akcija gegužės 17 d. 18:30 val. prie katedros aikštės. Kviečiame visus, kuriems rūpi Sakartvelas, prisijungti prie mūsų ir kartu palaikyti Sakartvelą ir jos žmones per šią istoriškai reikšmingą akimirką“, – ragino kvartelė.
Dalyvauja skirtingų kartų gyventojai
Pasak pašnekovės, šiuose protestuose dalyvauja tiek vyresni gyventojai, tiek Z kartos jaunimas. Dienos metu dažniau protestuoti išeina jaunimas, o vėliau po darbo prisijungia vyresnio amžiaus gyventojai. Sophio sako, jog protestai ypač domina jaunesnius gyventojus, mat jie ko gero yra daugiau keliavę į užsienio šalis ir supranta, jog rusiška tvarka jiems ne prie širdies.
„Dauguma protesto dalyvių yra kartvelai, tarp jų didžiausią dalį sudaro Z karta – studentai ir moksleiviai. Per pastarąsias kelias dienas studentai streikuoja, jie atsisakė lankyti paskaitas ir dienos metu eina į protestus. Kita didelė grupė sudaro 30-40 m. amžiaus žmonės, kurie gerai pažįsta europietiškas vertes, yra buvę Europos valstybėse, studijavo ar dirbo ten ir yra matę koks ten gyvenimas – tokie žmonės niekada nesinorės, kad Sakartvelas judėtų atgal ir turėtų kažkokių ryšių su Rusija.
Vis dėlto, anot Sophio, protestuoja ir nemažai vyresnės kartos gyventojų.
„Dar viena protestuojančių grupė yra vyresnio amžiaus žmonės – universitetų lektoriai, profesoriai, mokytojai, rašytojai, kultūros srities žmonės, kurie puikiai supranta, jog Rusija yra priešas ir sutinka su a.a. Sakartvelo ministro pirmininko Zurabo Žvanijos žodžiais: „Aš esu kartvelas – taigi aš europietis“, – pridūrė pašnekovė.
Kaip ir kitų demokratinių judėjimų metu, protestų organizavimui išnaudojamos socialinės medijos – šiuo metu socialinių tinklų pagalba, organizuojama nakvynė, bei kitokia finansinė pagalba protestuojantiems gyventojams. Ši pagalba ypač aktuali studentams.
„Šie protestai neturi vieno organizatoriaus – žmonės savaime žino, kad vakare turi susitikti prie parlamento.
Prieš keletą savaičių buvo sukurta ir „Facebook“ grupė, kur iki šiol prisijungė apie 200 000 žmonių – šioje grupėje buvo siekiama, jog Tbilisio gyventojai galėtų atidaryti savo namų duris regiono žmonėms, kad šie turėtų kur pernakvoti po akcijų. Nors žmonės net nepažinojo vienas kito, buvo šimtai atvejų, kai žmonės, atvykę iš reginio, pernakvojo pas sostinės gyventojus.
Vėliau, per šią grupę žmonės pradėjo finansuoti vieni kitus išvykti iš protesto naktį, kai labai brangsta transporto kainos (kaip minėjau protestuojančių dauguma studentai ir moksleiviai, kurie galbūt neturi savo finansų), žmonės finansiškai padeda ir regionuose gyvenantiems žmonėms, norintiems prisijungti prie protestų, kad atvyktų į Tbilisį“, – pasakojo kvartelė.
Anot Sophio, būtent šių protestų metu buvo pademonstruota ypatinga vienybė, kurios iki šiol šalyje pasigesdavo.
„Taip pat buvo sukurtas fondas, per kurį buvo finansuoti dujokaukių ar lietpalčių pirkimai ir pan. – neprisimenu kada paskutinį kartą mačiau kartvelų taip vieningų vieno tikslo link, tai duoda viltį, kad tikrai įveiksime blogį kartu“, – tikisi pašnekovė.
Naujojo įstatymo bijo
Sophio sako, jog netiki valdžios deklaruojamais tikslais, įvedant „užsienio įtakos“ įstatymą. Anot kartvelės, pasinaudojant įstatymu, ateityje Sakartvelas galėtų panašėti į Rusiją.
„Vyriausybė įstatymą vadina „skaidrumo“ įstatymu ir bando įtikinti žmonėms, jog pagrindinis tikslas tiesiog šioms organizacijoms skaidriai deklaruoti savo pajamas iš užsienio. Labai maža dalis pilietinės visuomenės tiki šiuo melu, arba netiki, bet dėl baimės negali pasisakyti“, – sakė Sophio.
„Sakartvelo pilietinė visuomenė supranta, jog įvedus tą įstatymą, ateityje gali susiklostyti toks pat scenarijus, kaip Rusijoje. Ten analogiškas įstatymas buvo priimtas maždaug prieš 10 metų, ir iki šiol naudojamas tam, kad šalyje neegzistuotų laisvos medijos, rinkimai būtų klastojami ir panašiai“, – pridūrė kartvelė.
Kartvelė taip pat tikina, jog papildomas grėsmes kelia ir geopolitinis fonas – Rusija yra okupavusi dalį šalies teritorijos.
„Baimė turi rimtą priežastį ir jis atsiranda dėl mūsų geopolitinės situacijos – esame tiesioginiai Rusijos kaimynai, kuri okupuoja 20% mūsų teritorijos, o mūsų valdžia savo veiksmais rodo, kad yra Rusijos interesų nešėja šalyje“, – teigė Sophio.
Politologas – priimtas įstatymas gali trukdyti stojimui į Europos sąjungą
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos teigimu, dabartinė Sakvartelo vyriausybė iki šiol deklaravo gana pro-europietišką politiką, tačiau šio įstatymo priėmimas gali apsunkti stojimą į Europos sąjungą
„2022 m. kovą Sakartvelas paprašė suteikti narystę Europos Sąjungoje – tai buvo tikslas, kurį ši vyriausybė kėlė gana ilgą laiko tarpą. Nors atsiliekant nuo Moldovos parodytos pažangos, buvo duota kryptis, kuria žengia šalis. Su šiuo įstatymu atsiranda tikimybė, kad procesas bus pristabdytas, ar gali apskritai sustoti praktinis įgyvendinimas. Gali būti prielaida formaliai nepradėti vykdyti proceso. Akivaizdu, kad tai gali labai stipriai komplikuoti kelią Europos sąjungos link“, – teigė L. Kojala.
Sakartvelo prezidentė anksčiau sakė, jog įstatymą vetuos – tuomet įstatymas vėl bus svarstomas parlamente. L. Kojalos vertinimu, situaciją iš esmės pakeisti gali tik užsienio valstybių spaudimas.
„Vetavimas sugrąžins įstatymą į parlamentą. Bet žinant, kaip įstatymas buvo priimtas, kokiu būdu buvo svarstytas komitete, atrodo, jog vyriausybė nuo sprendimo neatsitrauks.
Manau, jog vakarų šalių sprendimai gali duoti rezultatą. Mes žinome, jog dauguma Sakvartelo gyventojų tvirtai remia narystę Europos sąjungoje ir NATO. O JAV jau pareiškė, jog šis įstatymas gali suklibinti bendradarbiavimo pamatus“, – paaiškino L. Kojala.
Antradienį vyriausybės priimtas įstatymas neretai vadinamas „rusišku įstatymu“, o dauguma Sakartvelo gyventojų palaiko eurointegraciją. Nepaisant to, partija „Sakartvelo svajonė“ laimėjo tris paskutinius rinkimus. L. Kojala įvardija kelias priežastis, kodėl partijai vis perrenkama.
„Pirmiausia, mes matome, jog Sakartvelo demokratijos būklė yra matoma kaip prastėjanti. Nuo 2017 m. demokratijos indekse atskiros kategorijos žengė žemyn ir tai rodo, jog konkurencija ir jos laukas tampa labiau komplikuotu, nei buvo anksčiau.
Be to, valdantiesiems naudinga ir opozicijos fragmentacija, negebėjimas susitelkti. Artėjančiuose parlamento rinkimuose, į opozicinį vaidmenį pretenduos du blokai – vienas blokas yra ir viena atskira partija, kas rodo, jog kitoje pusėje vienybės nėra, tad pasirinkimas sumažėja“, – teigė L. Kojala.
„Na ir daliai tų rinkėjų, kurie yra pro-vakarietiški, gana įtikinamai skambėjo vyriausybės retorika, kuri iki šiol buvo gana pro-vakarietiška. Atrodė, jog yra daromi darbai, kurie atitinka to visuomenės segmento lūkesčius ir įsivaizdavimą. Bet tokie įstatymai gali iššaukti papildomus protestą, ką dabar ir matome“, – pridūrė politologas.
Politologas sako, jog nors įstatymas yra panašus į Rusijoje galiojantį „užsienio agentų“ įstatymą, kol kas Sakartvelui negresia Rusijos likimas.
„Lyginti Sakvartelo ir Rusijos nederėtų – tai skirtingos politinės sistemos. Sakartvelo problemos dar tikrai nėra perraugusios į autoritarinę sistemą, kokią matome Rusijoje ar Baltarusijoje. Bet aišku, kad tai yra judėjimas ne ta kryptimi, kurios norėtų didžioji dalis Sakavartelo gyventojai. Įstatymas sudaro prielaidas abejoti, ar yra užtikrinama reali politinė konkurencija, sudaromos prielaidos veikti nevyriausybinėms organizacijoms“, – komentavo L. Kojala.
