Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.
Į Lietuvą Suomijos prezidentas Saulis Niinistė turėjo atvykti dar pernai lapkritį, tačiau vizitas atidėtas dėl ligos. Suomijos vadovas juokauja, kad turi ko pasimokyti iš Lietuvos.
„Paprašiau prezidento šiek tiek ekspertinių patarimų apie tvorų statybą. Ačiū už patarimus“, – kalba S. Niinisto.
Akiratyje išties pasienio reikalai, tik daug rimtesni. Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija kartu su Švedija Europos dėmesio centre atsidūrė, kai po ilgos nesijungimo į karinius blokus politikos pateikė paraiškas stoti į NATO. 28-ios aljanso narės dokumentus jau ratifikavo, tačiau procesą vilkina Vengrija ir ypač Turkija. Dar vakar jos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad suomiai ir švedai neįvykdė visų reikalavimų įstoti į NATO. Turkija kaltina Skandinavijos šalis, kad šios teikia prieglobstį kurdų kovotojams.
„Dar kartą išreiškiau tvirtą Lietuvos paramą Suomijos narystei NATO ir tikiuosi, kad tai įvyks dar iki viršūnių susitikimo kitų metų liepos mėnesį“, – teigia G. Nausėda.
„Esu optimistas. Manau, Turkija galiausiai ratifikuos mūsų narystę. Tikiuosi, kad tai įvyks kuo greičiau“, – sako S. Niinisto.
Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO smarkiai sustiprintų aljanso pajėgas. Antrojo pasaulinio karo metu sovietų armijai sėkmingai pasipriešinę suomiai ir dabar demonstruoja tvirtą karinį pasirengimą.
O neoficialūs pačių suomių šaltiniai teigia, kad narystės atveju šalis gali leisti NATO dislokuoti branduolinius ginklus pasienyje su Rusija. Suomijos prezidentas Vilniuje aiškina, kad šio klausimo patys suomiai neaptarė. O jis pats žiūri į tai skeptiškai.
„Mano nuomone, man tai neskamba tikroviškai. Nemanau, kad Suomijoje turėsime dislokuotą branduolinį ginklą“, – kalba S. Niinisto.
Vilniuje viešėjo ir Lenkijos kariuomenės vadas. Su Raimundu Andžejčeku Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sutarė keistis žvalgybine informacija. Ir ne tik.
„Numatytos netikėtų pratybų galimybės. Jų metu patikrinsime pajėgų pasirengimą, užtikrinsime teritorijos vienybę ir integralumą. Tai viena atgrasymo priemonių“, – tvirtina V. Rupšys.
Andžejčekas akcentuoja ir oro gynybos svarbą.
„Iš to, kas vyksta Ukrainoje, matome, kokios kritinės svarbos yra oro gynybos sistemos. Jos svarbios ne tik kovos lauke, bet ir apginant kritinę infrastruktūrą. Esminis klausimas – kaip efektyviai, ekonomiškai, jei Lenkija, pavyzdžiui, investuoja į oro gynybos sistemas, mes galime koordinuoti veiksmus ir pasiekti efektą“, – kalba R. Andrzejczak.
„Mes turime daugiau dėmesio skirti į manevrą, ugnies galią, net į galimybę ne tik gintis pozicine gynyba, bet daugiau galvoti ir kartu su sąjungininkais daryti atakas, kontratakas ir t.t.", – tikina V. Rupšys.
Visgi neseniai garsiai nuskambėjo kita Rupšio mintis – esą Lietuva neturėtų Ukrainai perduoti haubicų, nes jų reikia pačios Lietuvos gynybai. Į tai sureagavo ir prezidentas Nausėda.
„Jo argumentai bus svarstomi ir tam tinkamiausias formatas yra ne viešoji erdvė, o VGT posėdis“, – teigia G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, kitų metų biudžete valdžia turėtų numatyti galimybę gynybai skirti iki trijų procentų bendrojo vidaus produkto, tačiau tik išskirtiniu atveju ir su sąlyga, kad tai nedidintų biudžeto deficito.
