Viename žymiausių šiuolaikinio meno forumų - Venecijos bienalėje - šiais metais Lietuvai atstovausiantis menininkų duetas Nomeda ir Gediminas Urbonai pristatys projektą "Villa Lituania".
Projekto tikslas yra atkreipti dėmesį į tarpukario Lietuvos ambasados Romoje "Villa Lituania", kuri laikoma paskutine Rusijos okupuota Lietuvos teritorija, likimą.
Kaip spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė projekto komisaras Simonas Reesas, menininkai N. ir G.Urbonai pasirinkti dėl jų sumanymo simbolinės, perkeltinės prasmės, kurios kūrime gali dalyvauti kiekvienas
"Bet kurioje jaunoje šalyje nacionalinių simbolių, ikonografijos kūrimas yra ypač svarbus kūrybai. Dažnai šie simboliai kuriami oficialiu, vyriausybiniu lygiu, bet jie priklauso visiems. Šiuolaikiniame mene ypač reikšmingi tie menininkai, kurie simbolius savo kūryboje geba paversti metaforomis. Kartais tokios trasformacijos gali šokiruoti visuomenę, tačiau svarbu, kad tų simbolių prasmių kūrime gali dalyvauti kiekvienas. Tokią funkciją atlieka ir G. ir D.Urbonų projektas", - teigė S.Reesas.
Visas meninis projektas, anot G.Urbono, susidės iš trijų dalių: paviljono, pirmą kartą Venecijoje vyksiančių balandžių lenktynių ir balandinės, kurioje apsigyvens 500 iš Lietuvos, Italijos ir Rusijos atgabentų balandžių.
Kaip pažymėjo menininkas, meniniame projekte keliamas "Villa Lituania" klausimas persipina su realiais šiandienos procesais. Diplomatai ir aukščiausi valdžios pareigūnai derasi dėl pastato susigrąžinimo ar patirtos žalos kompensavimo, tuo tarpu menininkai tariasi su Romos miesto savivaldybe del leidimo pastatyti laikiną balandinę.
"Derybos yra labai svarbi mūsų meninio projekto dalis", - teigė G.Urbonas.
Anot jo, iš pradžių balandinę ketinta pastatyti dabar Rusijai priklausančios "Villa Lituania" teritorijoje, tačiau su rusų diplomatais susitarti nepavyko.
"Parašėme laišką Rusijos ambasadai, tačiau atsakymo negavome. Bet tai išėjo pačiam projektui į naudą. Mes pamatėme, kad ta teritorija ambasadoje nėra jau tokia prieinama ir tinkama. 500 balandžiams apgyvendinti reikia gana didelio pastato. Todėl iš karto pradėjome derybas su Romos valdžia dėl kitos vietos", - pasakojo G.Urbonas.
Pagal originalų 1912 metais italų architekto sukurtą "Villa Lituania" projektą padaryta dviaukštė, maždaug 160 kvadratinių metrų balandinė turėtų įsikurti Romos tarptautiniame ekspozicijų rajone EUR. Pasak menininkų, šiuo metu tariamasi dėl paskutinių statyboms reikalingų leidimų.
Venecijos bianalės atidarymo dieną, birželio 9-ąją, bus surengtos ir balandžių varžybų pirmasis etapas. Venecijoje startuosiantys balandžiai nuskris nuo 800 iki 1400 kilometrų ir pasieks Rusiją, Lietuvą, Lenkiją. Kitas varžybų etapas bus surengtas rudenį, Venecijos kino festivalio metu, kuomet balandžiai skris iš Venecijos į Romą.
Anot projekto sumanytojų, balandžių skrydis turi simbolinę prasmę, tai pilietinės savigarbos veiksmas istorinio susitaikymo dvasioje.
"Balandžiai bus kaip mediatoriai, pranešimo nešėjai", - teigė G.Urbonas.
Venecijos festivalyje veiksiančiame Lietuvos pavilijone bus pateikiama informacija apie "Villa Lituania" projektą, jo kūrimą, pristatoma buvusio Lietuvos ambasados pastato istorija, eksponuojamos dar niekada nerodytos ambasadoriaus Kazio Lozoraičio juostos, kuriose - dar prieš Antrąjį pasaulinį karą filmuota medžiaga.
52-oji - tarptautinės Venecijos bienalės vaizduojamųjų menų ekspozicija veiks nuo birželio 9 iki lapkričio 21 dienos.
Venecijos bienalė skirstoma į šešis - vaizduojamųjų menų, architektūros, teatro, muzikos, šokio bei kino - sektorius.
Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų. Ankstesniais metais festivalyje savo kūrybą pristatė Mindaugas Navakas bei Eglė Rakauskaitė, Deimantas Narkevičius, Paulius ir Svajonė Stanikai ir Jonas Mekas.
Projekto organizatorius - Šiuolaikinio meno centras.
