Pastaruoju metu vyresnio amžiaus mamų daugėja. Viena vertus, vis daugiau moterų save įsivaizduoja ne tik kaip žmoną ir mamą, bet ir kaip sėkmingą, karjerą darančią darbuotoją, o tai dažniausiai lengviau tada, kai dar nėra vaikų. Todėl merginos dar studijuodamos ar tik baigusios studijas pradeda dirbti ir tam skiria daug jėgų ir laiko, šeimos kūrimą atidėdamos vėlesniam laikui, kai karjera bus „įsisiūbavusi“ ir grįžus po atostogų, skirtų vaikeliui auginti, nereikės vėl „pradėti visko iš pradžių“.
Neskubama ir šeimą kurti bei vaikus gimdyti, kol dar nėra tvirto įsitikinimo, kad draugas – tikrai „Tas“, kuris bus geras vyras ir būsimų vaikų tėvas. Didėjant skyrybų skaičiui, norisi didesnio aiškumo ir užtikrintumo, todėl prieš planuojant atžalas iš pradžių kartu pagyvenama, gludinami charakteriai, „tikrinama“, ar su šiuo žmogumi galima pakankamai saugiai jaustis.
Trečioji priežastis – gerėjanti medicinos paslaugų kokybė, tai reiškia, kad ir vyresnio amžiaus mama gali būti pakankamai geros sveikatos, kad sėkmingai išnešiotų ir pagimdytų sveiką kūdikį. Gerėjant diagnostikos galimybėms, nėštumo metu tiksliau galima nustatyti, ar vaisius turi kokių nors genetinių ar kitokių sveikatos problemų, tad nebe taip gąsdina ir su amžiumi susijęs didėjantis apsigimimų skaičius.
Gimdymas bet kokiame amžiuje turi savo privalumų ir trūkumų. Vertinant vien fizinę sveikatą, jaunesnei mamai pastoti, išnešioti ir pagimdyti gali būti lengviau. Prieš gerus keliolika metų medikai teigė, kad pirmojo vaikelio geriausia susilaukti esant 20-25 metų, šiuo metu kalbama apie 27-35 metus. Vėlesniame amžiuje stipriai krenta galimybės pastoti, nėštumo metu yra didesnė tikimybė atsirasti gestaciniam (nėščiųjų) diabetui, padidėjusiam kraujospūdžiui, dėl kurio gali kilti preeklampsija, taip pat išauga Dauno sindromo rizika. Kita vertus, kalbant apie mamos ir vaikelio gerovę, negalime žvelgti vien į fizinę sveikatą: svarbu ir tai, kaip mama jaučiasi, ar ji pasiruošusi mažylio gimimui ir pasikeitusiam gyvenimo būdui.
Jaunos ir labai jaunos mamos išties turi daug fizinių jėgų, todėl lengviau pakelia su nėštumu susijusius nepatogumus: nepamirškime, kad nėštumo metu padidėja kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekis, padidėja sąnarių apkrova dėl augančio mažylio svorio, todėl kūnui tenka ne mažesnis fizinis krūvis, nei geram atletui sportuojant.
Jaunas organizmas turi geresnes prisitaikymo galimybes, rečiau sergama lėtinėmis ligomis, o jei ir sergama, sveikatos būklė esti geresnė, nei tada, kai liga tęsiasi ilgus metus. Jaunoms mamoms lengviau ištverti bemieges naktis, o pervargus – atsigauti. Tačiau vyresniame amžiuje, esant tiems patiems išbandymams, gali būti atrasta daugiau galimybių prisitaikyti: jei jaunesnė mama lengviau pakelia bemieges naktis ir gali daugiau nuveikti, pavyzdžiui, mažyliui miegant pietų pogulio paruošti pietus ir išblizginti namus, vyresnė mama gali išmintingiau perskirstyti savo jėgas, iš anksto numatyti ir suplanuoti, ką daryti būtina, o ką galima atidėti, pagaliau, jei reikia, pasitelkti pagalbą, o pačiai tuo metu nusnūsti.
Esant mažiau energijos, stengiamasi ją labiau taupyti ir paskirstyti, atliekant tik pačius būtiniausius darbus, todėl nuovargis gali būti net mažesnis, nei jaunos, energingos ir daugybę darbų spėjančios atlikti, tačiau nepasirūpinančios savo poilsiu mamos.
Jaunos mamos gali stokoti pakankamai pinigų ir saugumo, jei jų karjera tik prasidėjusi ir gautas atlyginimas, tuo pačiu ir išmokos vaikelio priežiūrai yra nedidelės. Juo labiau sunku, jei mama yra studentė ir neturi jokių pajamų ar derina studijas su mažylio auginimu. Vyresnės mamos dažnai esti labiau apsirūpinusios finansiškai, todėl jaučiasi saugesnės, visą dėmesį gali skirti mažyliui – žinoma, jei geras darbas nepasirodo esąs lazda su dviem galais ir jei geros pajamos nereiškia to, kad nėra galimybių ilgam išeiti į atostogas.
Galima daryti ir tokią prielaidą, kad jauna mama paprastai esti neseniai sukūrusi šeimą, jos gyvenimo šeimoje patirtis nėra didelė, todėl, ne taip seniai pradėjus gyventi dviese, gali būti sunkiau prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių – gyvenimo trise. Vyresnės mamos gyvenimo kartu su partneriu patirtis, tikėtina, yra didesnė, greičiausiai geriau „apgludinti kampai“, abu partneriai labiau išmokę prisitaikyti ir sudaryti kompromisus, taigi vaikelio atsiradimas, susijęs su nauju prisitaikymu, kelia ne tokią didelę įtampą.
Vyresnių mamų įgyta patirtis ir gyvenimo pasiekimai suteikia tai, kad jos neretai gali sukaupti daugiau žinių apie motinystę ir vaikų priežiūrą, lyginant su jaunomis. Jei jauna mama dar studijuoja ar kuria savo karjerą, jai gali būti sunku aprėpti dar ir domėjimąsi, pavyzdžiui, daugkartinėmis sauskelnėmis, skiepų privalumais bei žala, pozityviosios tėvystės principais ir taip toliau.
Vyresnė mama neretai gali tam skirti daugiau laiko, todėl geriau pasiruošia būsimiems iššūkiams. Tyrimai taip pat patvirtina, kad vyresnėms mamoms rečiau būna pogimdyminė depresija, jos jaučiasi ramesnės, nei jaunos mamos. Be to, vyresniame amžiuje gali būti lengviau suvokti laiko perspektyvą: jaunos mamos neretai išsigąsta, kad keltis naktimis prie kūdikio bei nešioti jį ant rankų gali tekti visus metus ar ilgiau (ir tie metai gali atrodyti tokie nepakeliamai ilgi), kad kelerius metus bus apribotos galimybės keliauti, leisti laiką su draugais ar dviese su vyru, nes reikės pasirūpinti ir mažylio priežiūra; vyresnių mamų vieneri ar keleri metai nebe taip gąsdina, nes atsiranda suvokimas, kad šis laikas gana greitai prabėgs, buvimas dviese ar su draugais dažnai jau yra pakankamai „išragautas“, todėl nebe taip stipriai traukia. Gali būti, kad būtent todėl laikotarpis po gimdymo prabėga lengviau ir švelniau.
Laukite tęsinio!
Gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
