Prabėgus tikrąjį pavasarį simbolizuojančiai šventei žengėme ne pirmyn - taip laukiamos kaitrios vasaros link, o atgal – vėl į snieguotą žiemą. Praėjusiais metais per šv. Velykas kiaušinius marginti galėjome ant jų rišdami lauke rastus augalėlius, žaliuojanti žolytė buvo tinkamiausias patalas nugulti ant jos ridenamiems margučiams. Žemę tebedengiant sniegui svarstome, ar vis neatgimstanti gamta neturės neigiamų pasekmių.
Gandrams nėra maisto
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vyriausiasis specialistas Artūras Griška kalbėjo, jog vėluojantis pavasaris daug problemų sukelia paukščiams ir žuvims. Mažesnieji paukšteliai, kuriems kasdien reikia suvartoti pakankamai maisto tam, kad išgyventų, patiria didelių sunkumų. Maistas glūdi po sniegu, ant kurio dar ir kieta pašalo pluta.
Šiandien iš šiltųjų kraštų grįžusių galime pamatyti gervių, pempių, vieversių, pavienių gandrų. Pasak A. Griškos, daug grįžusių gandrų nėra todėl, kad mūsų kraštuose dabar jie būtų beveik pasmerkti. Iš pietų ilgą kelionę sukorę gandrai būna pavargę, nusilpę, jiems būtinai reikalingas maistas. Šaldami ir neturėdami kuo misti stipresni gandrai gali išgyventi savaitę ar dvi. Yra tikimybė, jog silpnesnieji išmirs.
A. Griška pasakoja, jog paukšteliams padėti galima juos pašeriant ar sušalusius sušildant. Paukšteliams reikėtų pakabinti lesyklėles su pašaru, geriausia ten, kur jų negalėtų užpustyti, saulės atokaitoje prie medžių. Pasak gamtosaugininko, grįžę paukšteliai stengiasi laikytis arčiau žmonių namų. Sveikus gandrus pašerti yra sunku, jie žmonių neprisileidžiantys. Nusilpusius mėsėdžius gandrus galima pašerti mėsos gabaliukais.
Dar prastesnėje situacijoje yra žuvys. Pro storą sniegu apdengtą ledą negali prasiskverbti saulės šviesa, žuvys ima dusti. Vienintelis išsigelbėjimas žuvims – patekti į upes. Pasak A. Griškos, palyginus su praėjusias metais padėtis yra blogesnė. Laikas, kai saulė negalėjo prasiskverbti pro ledą ir sniegą, buvo trumpesnis nei šiais metais.
Gamtosaugininko teigimu, nerimauti dėl stambesniųjų gyvūnų nėra ko. Vis dėlto A. Griška sakosi kol kas dar nematęs ir nugaišusių paukščių. Nors gamtos ritmas net ir išstipus daugiau žuvų ir paukštelių nei įprastai nesutriks, žmonių pagalba nuo užsitęsusios žiemos kenčiančiai gyvūnijai vis tiek yra reikalinga.
Ūkininkams problemų nesukelia
Pasak ūkininko Kęstučio Armono, prognozuojama, jog pirmieji pavasario darbai šiek tiek nusikels. Ankstesniais metais tokiu metu prasidėdavo žieminių pasėlių tręšimas. Ūkininko teigimu, jei per kokią savaitę atšiltų, viskas stotų į savas vietas. Anot K. Armono, ankstesniais metais pavasario sėjos prasidėdavo balandžio 15-20 dienomis. Jei dabar sėja nusikels kiek vėliau, ūkininkas didelių problemų sako neįžvelgiantis. Sėklų auginimu užsiimantis Kęstutis Armonas kalba, jog dėl vėluojančio pavasario pernelyg nesikremta ir kiti jo pažįstami ūkininkai. Jis sako netgi įžvelgiantis pozityvią pusę – dažnai užklupus staigiam pavasariui tekdavo skubėti, o šiemet yra pakankamai laiko baigti pasiruošti būsimiems darbams.
Biržų rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius kalbėjo, jog darbų negalintiems pradėti ūkininkams orams atšilus viskas „susikraus“ į vieną vietą – reikės skubėti ir tręšti, ir sėti, ir žemę dirbti. „Pernai tokiu metu buvo patręšti visi žieminiai pasėliai, o dabar sniego tręšti tai neišeina“, – kalbėjo jis. S. Staškevičiaus teigimu, kai kur žemė yra įšalusi dar netgi iki 60 centimetrų. Ūkininkams teks laukti, kol pašalas išnyks.
Staigaus atšilimo nebus
Pasak Biržų meteorologijos stoties viršininko Broniaus Medinio, atšilimo tikėtis galime tik po Atvelykio – balandžio 11-12 dienomis. Orai šils palaipsniui. Artimiausiomis dienomis vėl planuojamas sniegas. Tikimasi, kad jis nutirps iki balandžio vidurio, o paskutinė mėnesio savaitė bus labai šilta. Pasak B. Medinio, ilgiausiai sniegas yra laikęsis iki balandžio 10-osios. Meteorologas kalbėjo, jog šiuos metus būtų galima priskirti prie anomalijų – kovo mėnesio vidutinė mėnesio temperatūra atitiko sausio mėnesio vidurkį. Žiema pasitraukti vėluoja pusę mėnesio, pastaruoju metu tai pasitaiko retai. Vis dėlto pastaraisiais metais sniegui nutirpus net anksti kovą pavasariai būna vėsūs, vėlesni nei įprastai. Vasara taip pat pasistūmė į rudenį, kada rugsėjis būna labai šiltas. Dygti imsiančios žolytės B. Medinis sako besitikintis per Jurgines.
Aistė Vitkauskaitė
