Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Europos Sąjungoje (ES) verda ginčai dėl oro keleivių teisių. Siūloma, kad bendrovės už vėluojančius skrydžius keleiviams mokėtų kompensacijas, be to, nedraustų į lėktuvą, kaip atskirą bagažą, neštis oro uostuose pirktų prekių, o vėluojant išskristi – pamaitintų greičiau nei dabar.
Apklausa Danijoje rodo, kad tik 2 proc. keleivių gauna jiems priklausančias kompensacijas už atšauktą arba vėluojantį skrydį. Tad ES institucijose užvirė ginčai, kaip užtikrinti keleivių teises, nenuskriaudžiant oro bendrovių. Europos parlamentas (EP), matyt, ir dėl artėjančių rinkimų labiau linkęs didinti keleivių teises ir kompensacijas, jei oro bendrovės nevykdo sąlygų. Parlamentarai Europos Komisijos (EK) siūlymui pateikė pusę tūkstančio pataisų.
„Kad būtų daugiau aiškumo, informacijos, skaidrumo ne tik dėl kainų, bet ir tada, kai rezervuojamas bilietas. Taip pat reikia aiškiai apibrėžti įlaipinimo teises. Ir svarbiausia aiškiai apibrėžti, kas yra nenumatyti atvejai“, – projekto turinį apibūdina EP narys Gorgesas Bachas. – Mane šiek tiek šokiravo, kai oro linijos nuolatos praneša apie technines problemas, ir kad tai yra nenumatyti atvejai.“
Bendrovės turėtų įrodyti, kad lėktuvas buvo tikrai prižiūrimas, o techninė problema rimta ir kilo netikėtai. Taip pat jos galėtų nemokėti kompensacijų, jei skrydis vėluotų dėl oro sąlygų ar dispečerių streikų.
Nesutarimų politikų rate kyla ir dėl kompensacijų už vėluojančius skrydžius. EK siūlo kompensaciją mokėti tik jei lėktuvas Bendrijos viduje vėluoja atskristi daugiau nei penkias valandas. Tačiau europarlamentarai nori nustatyti keleiviams palankesnį – trijų valandų – vėlavimą. O kompensacija būtų 300 eurų. Jei skrydžio atstumai didesni, oro bendrovės galėtų vėluoti daugiau, tačiau kompensacija išaugtų dvigubai.
O jei lėktuvas vėluoja bent dvi valandas, pagal naujas taisykles, keleivis turėtų gauti maisto.
Europos Oro bendrovių asociacija sako, kad nauji siūlymai didins jiems finansinę naštą. Tačiau panašu, kad diskusijos užsitęs, nes bendros pozicijos šalys narės dar neturi.
„Pozicija yra nevienareikšmė, tačiau apibendrinant galima pasakyti taip: keleivių teisės turi būti apgintos labiau nei šiuo metu yra. Iš kitos pusės – jos turi būti subalansuotai apgintos, kad nesudarytų didelių finansinių nuostolių ir nesustabdytų investicinės plėtros iš vežėjų pusės“, – sako Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Manoma, kad galutinis sprendimas dėl oro keleivių teisių bus priimtas tik po metų.
