Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu, vėlavimo atsiskaityti rizika labiausiai augo statybos, nekilnojamo turto, prekybos ir paslaugų sektoriuose. Teigiami pokyčiai užfiksuoti tik akmens ir rusvųjų anglių kasybos, durpių gavybos segmente – jame vėlavimo atsiskaityti rizika sumažėjo 15 proc. Tai buvo nustatyta kreditų biuro „Creditinfo“ atliktais sektorių vėlavimo atsiskaityti rizikos skaičiavimais, kuriems pasitelkti Statistikos departamento 2010 metų pirmojo ketvirčio nefinansinių įmonių finansinių rodiklių tyrimo duomenys.
„Esminių pokyčių Lietuvos verslo segmentuose dar nematyti. Akmens ir rusvųjų anglių kasybos, durpių gavybos sektorius išsiskyrė mažėjančia rizika, nes šios srities įmonės vykdė aktyvų eksportą. Kituose pramonės segmentuose ar atskirose įmonėse veikiančiose maisto produktų ir tekstilės gamyboje jau galima pastebėti teigiamų poslinkių, tačiau bendras pramonės sektoriaus mokumo rizikos augimas siekė 4 proc. Ir toliau rizikingiausiais verslo sektoriais, kurie ateityje turės sunkumų vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, išlieka tie patys – statybos, nekilnojamo turto, prekybos, transporto ir paslaugų“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu, vėlavimo atsiskaityti rizika statybų sektoriuje išaugo 9 proc., nekilnojamo turto – 8 proc., prekybos – 6 proc., transporto – 8 proc., o paslaugų – 7 proc.
Pasak A. Buemann, nepakitusi išliko vandens, elektros bei dujų tiekimo įmonių vėlavimo atsiskaityti rizika, nes šio sektoriaus paslaugų poreikis išlieka paklausus nepriklausomai nuo ekonominės situacijos.
„Creditinfo“ sektorių vėlavimo atsiskaityti rizikos skaičiavimus atliko naudodama kreditų biuro sukurtą ekonometrinį modelį, skirtą prognozuoti įmonės įsipareigojimų nevykdymo tikimybę per ateinančius 12 mėnesių. Pagal šį modelį, įsipareigojimų nevykdymas arba vėlavimas vykdyti įsipareigojimus suprantamas kaip 90 arba daugiau dienų pradelsimas sumokėti įsiskolinimą.
Šiam ekonometriniam modeliui taip pat naudojama pati aktualiausia informacija: finansiniai ir ekonominiai rodikliai, įsipareigojimų vykdymo istorija, turto areštų aktų registro bei areštų monitoringo duomenys, taip pat pasitelkiami „Creditinfo“ skolininkų administravimo informacinės sistemos duomenys. Į šią sistemą patenka informacija iš finansų, telekomunikacijų, skirstomųjų tinklų, kuro prekybos ir kitų ekonomikos sektorių.
