Apie sergamumo tendencijas papasakojęs Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas Algirdas Griškevičius ramino, kad kol kas Lietuvoje registruojami tik sporadiniai atvejai.
„Patvirtintų gripo atvejų nėra labai daug, pavyzdžiui, praėjusią savaitę H3 [A gripo viruso atmainos] varianto buvo 22 atvejai, o iš viso per sezoną – 36. Tai matome, kad yra tendencija augti. Jei lygintume su Europos tendencijomis, Lietuvoje yra kiek kitaip, kadangi pas mus H3 ir H1, buvęs pandemijos variantas, praėjusią savaitę pasiskirstė beveik tolygiai – buvo 22 atvejai ir 19.
Europos vidurkis gi toks, kad H3 sudarė net 80 proc. H1, H3 – tai yra gripo viruso atmainos, o pandemija artėja tada, kai pradeda vyrauti vienas variantų – arba H3, arba H1, arba B. Tai Lietuvoje stebime tą tendenciją, kad jų yra po lygiai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo jis.
Šis sezonas labai nenuspėjamas
Svarstydamas apie tai, kas tai nulemia, jis priminė, kad pastaraisiais COVID-19 pandemijos metais, kai buvo sergamumo pakilimai, gripo beveik nebuvo.
„Vieno sezono metu apskritai registruoti tik 8 gripo atvejai. Tai galbūt susidarė toks vakuumas, nes vieni skiepijasi nuo gripo, kiti juo perserga, ir automatiškai tas sergamumo imuniteto lygis, atmintis prisimenama ir tikėtini mažesni [protrūkiai].
O šis sezonas yra labai nenuspėjamas, nes Lietuvoje dažniausiai tie pakilimai būdavo po Naujų metų, skirtingai nuo Vakarų Europos šalių. Dabar kaip niekad gripas pradėjo plisti anksti, gruodžio mėnesį, tad sunku pasakyti, koks tipas vyraus ir ar bus epidemija“, – komentavo A. Griškevičius.
Jis teigė, kad tą patį būtų galima pasakyti tiek apie gripą, tiek COVID-19, tiek respiracinius sincitinius virusus (RSV).
„Be abejo, sergamumas kyla, nes dabar yra toks periodas. Bet [vertinant iš laboratorinių tyrimų pusės] nepasakytume, kad jis labai kyla ar kelia didelį rūpestį. Kaip žinia, yra tam tikra sekoskaitos programa dėl kovido, tai matome tik vadinamus įprastas BA.5 atmainos atšakas ir iš tų, kurie turi COVID-19 kliniką, kuriuos patikriname, teigiamų yra apie 30 proc. Tuo metu, kai buvo didysis sergamumo pakilimas, teigiamų tyrimų procentas buvo labai aukštas – 80 proc. ir daugiau“, – aiškino NVSPL direktoriaus pavaduotojas.
Vėl laukia nuotolis?
Portalas tv3.lt primena, kad dėl plintančio neaiškaus viruso Jurbarko ugdymo įstaigos jau perkėlė mokymąsi į nuotolį.
Paklaustas, kada susidarytų situacija, kai reiktų pereiti prie nuotolinio mokymo ar darbo, A. Griškevičius priminė, kad yra tam tikros taisyklės, kurios anksčiau labiau buvo įprastos gripo epidemijos atveju.
„Principas yra toks, kad šiuo atveju tai turi būti nebūtinai gripas, 50 proc. tai gali būti kiti ūmūs respiraciniai susirgimai, kurie, be abejo, kyla ir nėra taip lengvai kontroliuojami. Taigi ne veltui ministerija sako, kad reikia nešioti kaukes, plauti rankas – visos šios priemonės yra tinkamos.
Jei jos nesustabdo ir sergamumas pakyla didesniu procentu, mokymo procesas sustoja ir tada jį geriau tęsti nuotoliniu būdu. Šiandien galimybės pereiti prie nuotolinio mokymo ar darbo supaprastintos ir tereikia administracijos sprendimo, jei matoma kad dėl vaikų būklės ar jų stokos įstaigoje gali sustoti“, – kalbėjo specialistas.
Kada skelbtų epidemiją?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) yra patikslinęs, kokiais atvejais galima būtų skelbti epidemiją vienoje ar kitoje savivaldybėje. Specialistų aiškinimu, gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemiją savivaldybėje rekomenduojama skelbti, kai pagal gripo, COVID-19 ligos ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) epidemiologinės priežiūros ir kitus duomenis, toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę.
Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: vertinant sergamumą kaip epideminį, atsižvelgiama į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamika savivaldybėje ar regione, teigiamų tyrimų proporcija tarp visų atliktų tyrimų ir kt.). Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybės administracijos direktorius, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją.
Paskelbus epidemiją, būtų taikomos šios infekcijų plitimą ribojančios priemonės: laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR); laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas); pacientų srautų atskyrimas gydymo ir socialinės globos įstaigose, asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas, pacientų ir socialinės globos įstaigų gyventojų lankymo ribojimas.
IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje, – ne epidemijos laikotarpiu.
Portalas tv3.lt primena, kad medikai jau kuris laikas negaili įspėjimų, kad šis gripo sezonas gali būti kur kas sunkesnis, mat žmonės kelis metus juo nesirgo, tad ir imunitetas gali būti mažiau atsparus.
