Jau derinama vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūroje poveikio aplinkai vertinimo programa. Ties Lietuva iš viso numatyti penki tokie parkai.
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Gulbinsko teigimu, augant energetinių išteklių kainoms kyla būtinybė plėtoti alternatyviąją energetiką, be to, tokie yra ir įsipareigojimai Europos Sąjungai.
Problemų plėsti vėjo jėgainių parkui yra dėl teritorijų - sausumoje dėl jėgainių atsiradimo kyla nemažai konfliktų, be to, mažoka ir vietos.
Pasak S. Gulbinsko, pasaulyje ryškėja tendencija tokius parkus statyti jūroje. Vėjo jėgainės vandenyje jau stovi ties Nyderlandais, Vokietija, Danija.
Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse poveikio aplinkai vertinimo programos rengėjai, įvertinę jūros gylį ir akvatorijos naudojimo konfliktus (žvejyba, rekreacija, saugomos teritorijos ir pan.) išskyrė keturias priimtiniausias zonas - ties Klaipėda, Klaipėdos rajonu, Palanga bei Neringa. Parkai numatomi nutolę į jūrą nuo kelių iki keliasdešimt kilometrų.
Pavyzdžiui, ties Klaipėda potencialus vėjo jėgainių parkas numatytas 16-25 km atstumu nuo kranto. Net ir 15 km atstumu, anot S. Gulbinsko, jėgaines jau sunku įžiūrėti.
Labiausiai abejojama dėl galimybės įkurdinti jėgaines ties Neringa, mat ten atstumas nuo kranto turėtų būti mažiausias - 4-16 km. Pasak S. Gulbinsko, Kuršių nerija yra itin svarbi ir jautri teritorija, vizualinė tarša ten nepriimtina.
Neaiškumų kyla ir dėl jūrų parkų prijungimo. Viena iš galimybių būtų jungtis prie esamų sausumos tinklų, kita - prie Lietuvos-Švedijos kabelio, trečia - prie jungties, kuri apjuostų visą Baltijos jūrą ir sujungtų visus joje esančius vėjo jėgainių parkus.
Pasak S. Gulbinsko, vieno parko galia turėtų siekti 100-600 MW, o bendras galingumas būtų iki 1000 MW.
Beje, anot jo, ties Palanga dar vieną parką planuoja ir privati bendrovė - poveikio aplinkai programa jau suderinta.
S. Gulbinsko teigimu, net jei visos procedūros klostytųsi sklandžiai, Lietuvoje pirmosios jėgainės jūroje galėtų atsirasti ne anksčiau nei po 2015 metų - dėl didžiulio pasaulyje iškilusio tokių jėgainių poreikio prie gamintojų rikiuojasi eilės, ir užsakius dabar jėgaines būtų galima gauti tik 2012-2013 metais.
