Lietuvos valstybės įsipareigojimai diegti alternatyvius energijos šaltinius jau seniai tapo bokso ringu: dėl vėjo jėgainių statybų kaunasi valdininkai, gyventojai bei jėgainių statytojai. Pastaruoju metu pirštines maunasi ir žalieji. Gamtos sergėtojai stoja mūru prieš ketinimus steigti kelis jėgainių parkus Šilutės ir Klaipėdos rajonuose, ypač tose vietose, kur driekiasi itin svarbi paukščių migracijų "magistralė".
Esą vėjo jėgainės tiesiog sumals į miltus kasmet tais pačiais keliais migruojančius sparnuočius, šikšnosparnius.
Tačiau įdomiausia yra tai, kad apie tikrąjį jėgainių veiklos poveikį - ne tik paukščiams, bet ir žmonėms - nieko negali pasakyti jokie specialistai. Tuo metu jėgainių statytojai aiškina, esą žmonės tik vėl prisigalvoja nebūtų baubų.
Gamtininkai širsta
Praėjusią savaitę atitinkamoms aukščiausioms institucijoms raštą išsiuntė Drevernos atstovai. Prieš vėjo jėgainių statybą šioje vietovėje pasisakė apie 200 gyventojų, tai patvirtindami savo parašais.
"Klaipėdos rajone, Drevernoje, esančios teritorijos unikalios gamtosauginiu požiūriu. Aplink visas Kuršių marias yra saugomos teritorijos. Tačiau apylinkės, per kurias eina paukščių migracijos takai, staiga tapo nereikšmingos. Esant rudeninei migracijai dideli paukščių būriai sustoja pailsėti vietovėse aplink Dreverną. Kokiu tikslu čia ruošiamasi statyti paukščių mėsmales?" - stebimasi dreverniškių laiške valdžiai.
Gyventojus labiausiai stebino tai, kad vėjo jėgainių statybai neva nereikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
"Teritorijoje tiek paukščių veisimosi, tiek migracijų sezonais svarbiausia yra šiaurinė marių dalis ir rytinė pakrantė. Esant vėjuotam orui paukščiai prieglobsčio ieško krante. Ar leisime be poveikio aplinkai vertinimo čia statyti "spąstus"? Didesnės ar mažesnės jėgainės, - poveikis vis tiek bus. Jo mastą ir reikalaujame įvertinti. Poros kilometrų spindulys, kuriuo ruošiamasi statyti jėgaines, yra netoleruotinas. Tai supranta bet koks ornitologas", - dėstoma rašte.
Mokslininkai - prieš
Atsaką dėl susidariusios situacijos davė ir Vilniaus universiteto Ekologijos institutas.
"Griežtai pasisakome prieš vėjo jėgainių montavimą vietovėse, kurių kraštovaizdis sudarkomas, trikdomi gyventojai, dėl vėjo jėgainių žūva daugybė migruojančių paukščių, kai vėjo jėgainių parkai atsiduria masinės paukščių migracijos keliuose arba europinės svarbos paukščių apsistojimo zonoje, tokioje, kaip Nemuno deltos regionas.
Be nepriklausomų ekspertų atlikto poveikio aplinkai vertinimo, skirto nustatyti galimą vėjo jėgainių poveikį migruojančioms europinės svarbos paukščių rūšims, iš viso negali būti tęsiamas pasirengimas vėjo jėgainių parko kūrimui šiame regione", - pabrėžė Ekologijos instituto direktorius hab. dr. Mečislovas Žalakevičius.
Aplinkosaugininkai kaip ginklą traukia įvairias Europos Sąjungos direktyvas, kurios įpareigoja Lietuvą saugoti paukščiams svarbias teritorijas. Politikai atitinkamus dokumentus yra pasirašę.
"Mes asmeniškai nenorime kęsti tos gėdos, kurią, pavyzdžiui, dėl paukščių žudymo nuolatos patiria italai. Aplinkosauga neturi priklausyti nuo keleto žmonių, akivaizdžiai turinčių lobistinių interesų: ji nėra nuosavybės objektas. Ji lygia dalimi priklauso ir kitiems piliečiams, paukščių mylėtojams, suinteresuotiems paukščių apsauga", - dėstė gamtos mylėtojai.
Trūksta aiškumo
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktorius Andrius Kairys "Vakarų ekspresui" teigė gavęs minėtus raštus ir dabar juos nagrinėjantis.
"Kiek permečiau akimis tekstą, nesuprantu, apie ką kalbama, apie kurias teritorijas? Reikia išsiaiškinti. Aš net nežinau, kas dokumentus pateikė toms jėgainėms statyti, viskas dabar - tik popieriuje. Klaipėdos rajono bendrajame plane Drevernoje lyg ir nenumatytos vėjo jėgainės. Kreipėmės į rajono merą, kad atkreiptų dėmesį. Mes kreipėmės ir į Ekologijos institutą, kad šis nustatytų, kokią žalą migruojantiems paukščiams gali daryti jėgainės", - "Vakarų ekspresui" sakė KRAAD vadovas.
Jo teigimu, gali būti įrašyta tokia sąlyga: trejus metus vykdyti monitoringą jau pastačius jėgaines ir stebėti, ar daro žalą jos paukščiams, ar ne.
"Šiaip tų jėgainių atžvilgiu žmonės spekuliuoja, turi savų interesų. Vėjo jėgainės - naujas dalykas Lietuvoje, todėl ir kyla tiek diskusijų. Viskas dar ne iki galo ištirta. Tad atsižvelgsime į visus pasiūlymus. Tačiau oficialaus dokumento iš Aplinkos ministerijos dėl vėjo jėgainių statybos paukščių migracijos kelyje nėra", - aiškino A. Kairys.
Jis teigė, kad galimi būtų keli variantai: stebėti ir, matant, kad paukščiai žūva, demontuoti jėgaines, arba jas išjungti tuomet, kai vyksta migracija.
Be kita ko, "Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, A. Kairį dėl tariamos jo nekompetencijos gyvosios gamtos atžvilgiu, požiūrio į migruojančius paukščius net ketinama apskųsti teismui, Europos Komisijai.
Statyti - korektiškai
Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis "Vakarų ekspresui" išdėstė savo požiūrį į problemišką situaciją dėl vėjo jėgainių statybos, paukščių migracijos ir žmonių interesų pajūryje.
"Visame pasaulyje net nekyla diskusijų, ar galima statyti vėjo jėgaines tokiose vietose, kaip paukščių migracijos kelias. Tik mokslininkai gali nustatyti, kokios teritorijos yra svarbios paukščiams. O Lietuva įsipareigojo užtikrinti, kad paukščių migracijos keliai būtų apsaugoti. Yra pareikšta konkreti pozicija dėl ketinimų statyti jėgaines Klaipėdos ir Šilutės rajonuose - reikalauti poveikio aplinkai vertinimo", - sakė jis.
E. Paplauskio įsitikinimu, paukščių migracijos keliai negali būti užstatomi ir aukštybiniais statiniais.
"Reikia rasti kitų vietų, kur tas jėgaines statyti, tai daryti korektiškai. Ir jokie valdininkai negali aiškinti, kad yra kitaip nei nustato mokslininkai. Mokslo duomenys - svarbiausia. Nustatyta, kad paukščiai, šikšnosparniai žūva atsitrenkę ir į neveikiančias jėgaines. O dėl poveikio aplinkai vertinimo - čia negali būti jokių eksperimentų. Jei šimtu procentų žinai, kad nebus jokio poveikio, žalos, tada gerai, bet jei ne - vertinimas būtinas", - teigė jis.
"Atsakymų nėra"
Juozas MAŽEIKA, Kretingos rajono meras
Negaliu teigti, kad gyventojai dėl vėjo jėgainių pastatymo jų kaimynystėje skundėsi spekuliatyviai, tačiau nusiskundimų išties daug. Ypač daug kreipimųsi gavome iš Vydmantų gyvenvietės bendruomenės. Jie rašė paklausimus Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Konkretaus atsakymo, kad dėl jėgainių veiklos yra kenkiama žmonių sveikatai, negauta.
Žmonės skundžiasi dėl jėgainių keliamo ūžesio, nuo besisukančių sparnų mėtomų šešėlių, vadinamojo šešėliavimo. Tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti veiksniai kenkia sveikatai, nėra. Nėra pagrįstų moksliškai dokumentų arba jų mums nerodo. Yra tiek niuansų, kad mes net negalime nieko pasakyti...
Visgi vėjo jėgainių statyba - strateginis valstybės principas, siekis įdiegti alternatyvios elektros energijos šaltinius. Tad, žinoma, verslininkai bando tuo pasinaudoti. Jie žiūri, kur yra patogiau statyti jėgaines, kur driekiasi elektros linijos, kur privažiavimo keliai geresni. Jiems svarbūs ekonominiai niuansai, o toks požiūris ne visada sutampa su gyventojų poreikiais. Mūsų rajono bendrajame plane yra patvirtinta, kad vėjo jėgainių parkai bus statomi šiaurinėje savivaldybės dalyje: prie Darbėnų, Laukžemės, Įpilties. Tačiau kiek jų bus - neaišku. Tai priklauso nuo rinkos dėsnių. Vėjo jėgainių eksploatuotojai moka mokesčius savivaldybei, tačiau lengvatų jiems nėra.
"Mistinių istorijų - begalė"
Vidmantas KNIUKŠTA, UAB "Vėjų spektras" projektų vadovas
Esu girdėjęs, kad žmonės skundžiasi, jog ravint daržą, kišant rankas į žemę neva nupurto elektra. Dar girdėjau kažkokio agronomo samprotavimus, kad paleidus jėgaines paukščiai virs faršu ir žmonės galės kotletus kepti. Taip buvo parašyta spaudoje, tačiau aš to "agronomo" net neradau. Nes jo tokio niekada nebuvo.
Mūsų bendrovė šalia Palangos operuoja 15 elektrinių, neketiname statyti jų Drevernoje ar Venckuose. Tačiau galiu patikinti, kad per trejus metus, kai elektrinės veikia, aš nė vieno žuvusio paukščio šalia jų nemačiau. Po neigiamų mūsų veiklos atžvilgiu publikacijų vietinėje spaudoje kreipėmės į Ventės rago ornitologinės stoties specialistus. Jie mums paaiškino taip: "Vaikeli, ar tu matei tokį kvailą paukštį, kuris sąmoningai trenktųsi į kliūtį?"
Nustatyta, kad daugiausiai paukščių žūvą atsitrenkę į traukinius bei aukštus stikliniais langais pastatus. Paukščiai mato stikle atsišviečiantį dangų, medį, skrenda į langą ir žūva. Tačiau elektrinių sraigtai juk sukasi ne kaip kokie propeleriai: lėtai. Kliūtis yra matoma. Tad žmonėms, kurie neišmano elementarių fizikos dėsnių, sunku paaiškinti. Čia tokia ilga diskusija, kad galėtume kalbėti ir kalbėti...
Denisas Nikitenka
