Atlikti tyrimai rodo, kad nors dviems trečdaliams lietuvių rūpi naudoti ekologiškus produktus, dauguma nežino, kokie jų pranašumai ir nauda sveikatai bei kaip juos atpažinti. „Asociaciją įkūrėme, pirmiausia, atsižvelgdami į informacijos apie ekologiškus produktus poreikį – visuomenėje galima aptikti tam tikro supratimo apie ekologiškumą nuotrupas, tačiau retas vartotojas žino, kas yra ekologiškas produktas ir kuo jis išsiskiria iš įprastinių. Pavyzdžiui, dauguma lietuvių – 41 proc. – renkasi ekologiškus maisto produktus ir gėrimus, mat apie šias prekes žino daugiau nei apie tokias kaip higienos priemonės ar buitinė chemija. Taigi vienas mūsų tikslų – teisingai informuoti visuomenę apie ekologiškų produktų koncepciją ir naudą“, – sako Andrius Samaitis, EPA pirmininkas, „Biosala“ vadovas.
Pasak A. Samaičio, ekologiškų maisto produktų standartas yra propaguojamas ir skatinamas daugumoje Europos Sąjungos šalių kaip labiausiai tausojantis žmonių sveikatą ir gamtą. Tuo tarpu Lietuvoje valstybė ekologinių produktų vartojimo beveik neskatina, informacijos apie jų naudą žmonių sveikatai ir aplinkai yra mažai, todėl nuo 2007 metų mažėja ekologinių ūkių bei jų gaminamos produkcijos įvairovė – 2007 metais ekologinių ūkių skaičius siekė 2855 vnt., o 2012 m. – 12 proc. mažiau. Šiandien pagal ekologinių ūkių žemėlapį jų skaičius dar mažesnis – 2145 vnt., ir jie sudaro 5 proc. bendro žemės ūkio ploto. Visgi galutinius ekologiškus produktus mažais kiekiais gamina tik kelios dešimtys ūkių.
Siekdama sėkmingos ekologiškų produktų plėtros, EPA savo veiklose glaudžiai bendradarbiaus su Ekologinių ūkių asociacija bei vartotojų organizacijomis kaip Lietuvos vartotojų institutas, kurdami tikslingai veikiančią pilną verslo grandinę. Asociacija taip pat sieks inicijuoti ekologinių produktų vartotojų mokymus, rinkos tyrimus bei teisinių aktų pakeitimus, sudarančius palankesnes sąlygas ekologinių produktų gamybai ir vartojimui.
Naujai įsteigtos asociacijos planuose – ir bendradarbiavimas su valdžia bei jos skatinimas imtis veiksmų. „Nors Lietuvoje yra gerosios praktikos pavyzdžių, susijusių su ekologija, vis dar dažnai neįžvelgiama bendro intereso ekologiškų produktų vartojimo plėtroje. Pavyzdžiui, sėkmingai prieš daugiau nei 20 metų startavęs ir lietuviško ekologinio ūkio tradicijai pamatus padėjęs Tatulos projektas buvo užgožtas kitų, su ekologija nesusijusių biudžeto pinigais remiamų iniciatyvų. Tai ir sieksime pakeisti“, – pasakoja A. Samaitis.
Šiuo metu asociacijai priklauso 7 ekologiškų produktų gamybos ir prekybos įmonės iš įvairių Lietuvos miestų: „Biosala“, „Du Medu“, „Holos “, „Mėta“, „Sveiki produktai“, „Sveikų bioproduktų centras“, „Ustukių malūnas“. Asociacijos tarybos nariais išrinkti Guoda Azguridienė („Sveiki produktai“), Jaunius Barkauskas („Holos“), Mindaugas Vyskupaitis („Mėta“) ir Vytautas Račickas („Du medu“). Tikimasi, kad per metus asociacija išaugs kelis kartus.
