Laima pasakoja, kad prieš persikeliant gyventi į Prancūziją, emigrantės duonos jai teko paragauti Anglijoje. Tačiau tą kartą moteris teigia supratusi, kad gyvenimas svetimoje šalyje – ne jai.
„Po Anglijos grįžau į Lietuvą, susiradau darbą. Būdama 28-erių pradėjau kurti šeimą, susipažinau su savo vyru, kuris yra prancūzas ir gyveno Prancūzijoje. Taip nutiko, kad emigruoti teko ir vėl, tad išvykau gyventi į Prancūziją. Vėliau susilaukėme vaiko, o tuomet viskas ir prasidėjo“, – pradeda pasakoti Laima.
Pašnekovė sako, kad susilaukusi vaikelio ji motinystės pradžią įsivaizdavo daug šviesesnėmis spalvomis, tačiau gyvenimas į buitį įnešė ir tamsos.
„Buvo sunku susitaikyti su naujuoju gyvenimu Prancūzijoje. Taip mano kasdienybėje atsirado noras domėtis psichologija. Pradėjau ieškoti kas, kaip ir kodėl vyksta, kodėl dažnai jaučiuosi prastai. Atsakymų ieškojau tarsi ieškodama savipagalbos ar pasveikti nuo depresijos.
Man visuomet buvo aktualios saviugdos temos, žmogaus galimybės, kadangi dažnai susimąstydavau apie tai, kodėl savyje jaučiu tiek daug potencialo, tačiau man jo nepavyksta atskleisti.
Mokykloje buvau pirmūnė, vėliau taip pat puikiai mokiausi, dirbau, užsidirbau ir buvau savarankiška, tačiau vis tiek jaučiau neišnaudotų ambicijų stoką. Būtent tai ir skatino domėtis, kodėl taip yra, kodėl vieni gyvenime pasiekia tiek daug, o kiti ir lieka rankose su diplomais“, – sako moteris.
Taip pamažu psichologija pradėjo belstis į Laimos namų duris. Ji pasakoja, kad jai visuomet buvo įdomu analizuoti žmones, bandyti ieškoti atsakymų į tai, kiek daug nulemia charakterio savybės. Pradėjusi vis daugiau į tai gilintis, ji netikėtai atrado psichologijos sritį – veidotyrą.
„Visuomet norėjau studijuoti ir baigti psichologiją, tačiau to padaryti nepavyko. Galiausiai, šie interesai mane surado kitais keliais, per veidotyrą. Mes, veidotyrininkai, ieškome psichologijos ir gyvenimo prasmės analizuodami žmogų“, – priduria ji.
Ką gali pasakyti veidas?
Pasiteiravus, kas yra toji veidotyra, Laima sako, kad tai yra galimybė pasitelkus savianalizę ir psichologiją suprasti savo stipriąsias savybes ir galimą potencialo polėkį:
„Asmeniškai man veidotyra yra galimybė save išanalizuoti ir stebėti. Man patinka dirbti analizuojant žmonių charakteristikas. Iš tiesų, veidotyra gali labai greitai ir efektyviai suteikti norimus atsakymus. Kadangi pati esu intravertė, man yra pakankamai sudėtinga pasakotis kitiems žmonėms, todėl nuvykusi vieną kartą problemos spręsti pas psichologę likau nemaloniai nustebusi.
Atsivėrusi, papasakojusi, kas ir kaip yra, paprašiau sulaukti atsakymo, tačiau vietoje to gavau atsakymą, kad jo nebus. Jokiu būdu nesu prieš mokslą ir psichologus, tačiau tą kartą atsivėrusi likau sutrikusi, nes norėjau išvykti žinodama atsakymą.
Būtent tuo veidotyra ir yra įdomi, ji suteikia atsakymus, padeda žmogui ne tik suprasti savo atsakymus, bet ir rasti savo kelią. Veidotyra yra labiau konkreti sritis.“
Pasakodama Laima teigia, kad veidotyra dažniausiai neatitinka veido ir asmens būdo bruožų savybių. Tačiau būtent dėl šios priežasties žmonės ir nori apie save sužinoti daugiau nei iki šiol žino, todėl kreipiasi į veidotyrininkus, kurie jiems padeda save identifikuoti ar pasako, kuriuo keliu galbūt reikėtų sukti.
„Žmogus save identifikuoja nuo gimimo. Net maži vaikai, nemokėdami kalbėti, jaučia, kokie yra, tačiau vėliau laikui bėgant jų asmenybę formuoja ir keičia tėvų auklėjimas, mokykla ir visa kita aplinka. Išorinės aplinkybės suformuoja asmenybę ir daro įtaką jos kaitai.
Todėl jausdamas viduje savo potencialą, asmuo dažnai jaučiasi tarsi draskomas iš vidaus, nes, iš vienos pusės, jis žino savo privalumus, koks turėtų ir galėtų būti, o iš kitos – negali pajudėti iš vietos“, – sako Laima.
Svarbiausios veido dalys
Užtenka vos 4–5 išraiškingiausių veido bruožų, kad veidotyrininkas galėtų pasakyti faktus ir detales apie jūsų asmenybę. Laima tikina, kad jai būtent tiek veido bruožų užtenka, kadangi vėliau, pradėjus gilintis į smulkmenas ir mažiausias detales, neretai žmogus ima ir pasimeta.
„Kai žmogui pasakai viską konkrečiai, tik tuomet jis susimąsto, ką gali iš to padaryti daugiau“, – priduria ji.
Pirmoji ir viena svarbiausių veido zonų yra viršutinė veido dalis, kakta, kuri nusako žmogaus intelektą. Vėliau, analizuojant žmogų, Laima leidžiasi žemyn, į centrinę veido dalį, kuri apima plotą nuo antakių iki nosies apačios:
„Tai parodo žmogaus emocinį intelektą ir jo lygį empatijai, emocionalumui. Pavyzdžiui, jeigu veide dominuoja nosis, reiškia, kad žmogus turi kūrybos, humanizmo parametrą. Kaktos sritis, kuri nusako intelektą, parodo ar žmogus yra sausas, pasitikintis savo proto galia.
Dažniausiai plačiai išreikštą kaktą turintys žmonės nueina į gyvenimo prasmės paieškas. Stačias kaktas turintys asmenys dažniausiai pasirenka dvasininko, mokslininko ar išradėjo kelią.“
Anot pašnekovės, daug ką pasako ir trečioji svarbi veido zona – smakras. L. Mineikytė-Kulijev teigia, kad veido dalis, einanti nuo nosies iki smakro, parodo tai, ką sugebame pasiimti iš gyvenimo.
„Kiekvienas veidotyrininkas šią zoną įvardina vis kitaip, tačiau dažniausiai girdime pavadinimą „veiksmo zona“. Ji parodo, kiek asmuo bus atkaklus iš gyvenimo pasiimti tai, kas jam priklauso. Neretai tai tampa agresyvių arba tų, kurie taikosi prie kitų asmenų, žmonių bruožu.
Dažniausiai tokius asmenis vadiname silpnąja grandimi. Galiausiai analizuojame veido platumą, žandikaulius. Man be galo patiko vienos autorės išsireiškimas, kad veidus gali būti labai sudėtinga arba labai lengva skaityti. Kaip matome, taip ir yra – nebūtina ieškoti mažiausių smulkmenų ir po to jų pritempti prie visumos.
Silpnąją grandį išduoda siauras žmogaus veidas. Tokie žmonės yra įvardijami kaip prisitaikantys prie kitų asmenys, kuriems trūksta ryžto arba užsispyrimo. Taip pat ši savybė yra ir jaukių žmonių bruožas. Platus veidas, kitaip nei siauras, nusako savimi pasitikinčios, stiprios asmenybės bruožus. Tokie žmonės dažniausiai žino, ko nori“, – paaiškina Laima.
Be to, veidotyrininkė priduria, kad kiekvienas bruožas turi savo pliusines ir minusines savybes, kurios dažniausiai ir nusako žmogaus veido bei jo asmenybės atitikimą. Jeigu žmogus turi daugiau minusinių savybių, tuomet veidotyrininkas jį nukreipia ta kryptimi, ties kuria asmeniui reikia labiau padirbėti su savimi, ieškoti atsakymų į klausimus: kas, kaip ir kodėl bei kokiu žmogumi noriu ir galiu būti.
Dar viena svarbi veido sritys yra akys, kurios viską pasako. Neretai teigiama, kad akys yra sielos veidrodis, todėl Laima patikina, kad jos apie žmogų gali pasakyti daugiausiai informacijos:
„Pažiūrėję į žmogaus akis, galime iškart pajusti, koks jis yra žmogus. Pati pirmoji intuicija, kurią pajusime pažvelgę nepažįstamam žmogui į akis, bus teisingiausia, nes akys ir žvilgsnis yra daugiausiai informacijos suteikiantis šaltinis.
Jos taip pat parodo žmogaus ekstravertiškumą ir intravertiškumą. Empatijos lygį parodo rainelė, tačiau tai yra jau detalė, kurią galima matuoti arba ne. Dažniausiai nagrinėdama kitų veidus nieko nematuoju, pasikliauju savo vidine nuojauta, kadangi nuo pat vaikystės gebu gerai atpažinti žmones.“
Paskutinė, svarbiausia veido dalis, kuri leidžia veidotyra užsiimantiems specialistams įžvelgti stipriausias arba silpniausias žmogaus savybes, yra kaklas. Plonas kaklas nusako žmogaus baikštumą, atsargumą, o storas – žmogaus pasitikėjimą savimi.
„Visuomet atkreipiu dėmesį į žmogaus kaklą. Dažnai nutinka taip, kad žmonės pasitikėjimą savimi nuvertina arba labai pervertina. Dažniausiai tie, kurie gali sukurti didžiausią vertę, per mažai vertina save ir savo galimybes“, – nusišypso pašnekovė.
Ką išduoda žymių žmonių veidai?
Savo asmeninėje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje, Laima Mineikytė-Kulijev apžvelgia ir garsių žmonių veidus, aprašo, kokias savybes išduoda tam tikros jų veido dalys. Savo paskyroje ji yra apžvelgusi ir Emmanuelio Macrono, ir princo Harry, ir kitų įžymybių veidus.
Pasiteiravus, ar Laima galėtų pasakyti, ką nusako Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidas, pašnekovė atvirauja, kad tokia užduotis – ganėtinai sunki ir sudėtinga.
„Dažniausiai išanalizuoti garsių žmonių veidus būna sudėtinga, nes jau iš anksto turime susidarę tam tikrą nuomonę, kuri trukdo adekvačiai įvertinti žmogaus veido bruožus, nes dažnai viską perleidžiame per savo emocinę prizmę. Analizė būna tiksliausia tada, kai apie žmogų neturime susidarę jokios išankstinės nuomonės.
Tad, jeigu atvyktumėte pas mane ir parodytumėte man Vladimiro Putino nuotrauką, kurią matyčiau pirmą kartą ir nežinočiau, kas jis toks yra bei paprašytumėte išanalizuoti jo veidą, negalėčiau pasižiūrėjusi į jį iškart pasakyti, kad tikrovėje jis yra despotas, diktatorius ir žiaurus žmogus“, – pradeda pasakoti Laima.
Anot moters, V. Putino veide dominuoja intelektą nusakanti veido zona, kuri pasako, kad jis yra proto žmogus, kuris pasikliauja savo intelektu.
„Jis nekuria emocijų, jo protas yra sausas. Dažniausiai tokie žmonės būna mokslininkai, kurie su aplinka nekuria draugystės, pasikliauja tuo, ką žino, ir tiki sava ideologija. Antroji labiausiai jo veide išreikšta zona yra emocinis intelektas. Iš tiesų, reikėtų dar labai gerai pasvarstyti, kuri zona yra labiau išreikšta – intelektas ar emocinis intelektas.
Emocinis intelektas išduoda, kad jis kaip žmogus turėtų būti labai jautrus ir turėti empatijos, kūrybos bruožų arba atvirkščiai, labai greitai užsiplieksti, kadangi jo veide yra labai daug choleriko ženklų. Šie bruožai: jautrumas, choleriškumas ir protas susijungia ir padaro jį žiauriu žmogumi, koks jis yra“, – teigia veidotyros specialistė.
Smakras arba „veiksmo zona“ V. Putino veide, pasak Laimos, nusako, kad jis yra silpnoji grandis, o tai reiškia, kad iš esmės jis neturėtų būti puolanti, agresyvi asmenybė, koks yra. Be to, Laima pastebi, kad Vladimiro Putino veido forma yra ovalas, o dažniausiai dauguma politikų pasižymi būtent tokia veido struktūra:
„Ovalo formos veidas nusako, kad žmogus yra didelis diplomatas ir geba taikytis prie situacijos. Jis gali būti visoks, tačiau kaip tuo metu jam reikės, taip jis ir elgsis. Tokie žmonės dažniausiai stebi situaciją ir veikia taip, kaip jiems yra naudinga.
Dažnai nuspėti ar prognozuoti tokius žmonės yra labai sunku. Kodėl, pavyzdžiui, jis dabar neina į jokias derybas? Todėl, kad yra intravertas ir geras analitikas, kuris greitai pagauna reikalo esmę, geba apdoroti didelį kiekį informacijos.
Intravertai į viską žvelgia per save, jiems nereikia draugystės ar kalbų, dažniausiai jie trokšta pripažinimo ir statuso. Be to, siauras jo smakras parodo tai, kad kaip asmenybė jis yra labai atsargus bei geras strategas. Tokiam žmogui tinka numatyti pavojus jiems net neprasidėjus.
Žinoma, kiekviena jo nuotrauka yra labai skirtinga, nes keičiasi jo veido bruožai, kuriuos, kaip ne paslaptis, pakeitė ir kelios plastinės operacijos. Tokio, koks jis yra šiuo metu, veido analizė radikaliai skiriasi nuo to, koks jis buvo jaunas.“
Veidotyrininkė teigia, kad jauno V. Putino veidas jai labiau patinka, kadangi tuo metu jis dar, anot jos, nebuvo nuėjęs į destrukciją. Tačiau jaunas Rusijos prezidento veidas išduoda ir dar kelias svarbias detales.
„Jo jaunas veidas buvo labai sausas ir kaulėtas, o ką tai reiškia? Tokį veidą turintys vyrai turi labai daug hormonų, o dėl to labai aiškiai matosi jo visi veido bruožai: kaulėta nosis, žandikaulis, kaktos linkiai.
Didelį hormonų kiekį parodo ir plikė. Neretai hormonai padaro žmogų grobuonies tipažu, kas yra susiję su tikslo siekimu. Jauno Putino veidas turi daug agresijos siekti savo tikslų“, – sako moteris.
L. Mineikytė-Kulijev svarsto, kad jeigu nežinotų, koks iš tiesų Rusijos prezidentas yra žiaurus žmogus, žvelgdama į jo jaunystės nuotraukas ir analizuodama jo veido bruožus manytų, kad jis galėtų būti kūrybininkas, filosofas arba rašytojas.
„Negalėčiau pirmą kartą jį matydama pasakyti, kad jis yra žiaurus. Siauras jo veidas išduoda, kad jis yra idealistas ir šalies, kuri turi savo mentalitetą bei ideologiją, veidas. Strategija yra jo identitetas, jis veikia pagal situaciją. Rusai visuomet buvo karinga tauta, o kaip jis elgsis toliau, bus matyti“, – baigdama pokalbį priduria Laima.
