Kodėl veganizmas tampa toks populiarus?
Pasaulinės veganų dienos ištakos siekia antrojo Pasaulinio karo laikus, kai 1944 metais buvo įkurta Veganų draugija, o praėjus penkiasdešimčiai metų pradėta švęsti ir ši šventė. šiandien, atrodo, toks gyvenimo būdas tampa vis labiau populiarus ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Vieni augalinę mitybą pasirenka dėl noro gyventi sveikai, kiti – dėl etinių priežasčių, treti – vieną kartą pabandę, atranda save iš naujo. Neabejotinai atsirastų ir žmonių, mėginančių paneigti tokio gyvenimo būdo naudą. Tad kas iš tiesų teisus?
Pasak sveiko maisto bistro bendrasavininkės Rūtos Zalieckienės, tokios pasaulėžiūros populiarėjimo tendenciją tikrai galima pastebėti. „Nors vis dar yra žmonių, galvojančių, kad veganiška ar vegetariška mityba nėra pilnavertė, tačiau tai nebūtinai yra tiesa. Daugiau nei prieš 10 metų Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad augalinė mityba gali būti pilnavertė ir naudinga visų amžiaus grupių žmonėms, o taip pat ir nėščiosioms“, – sako R. Zalieckienė.
Pasak jos, veganizmas apima ne tik mitybą, tačiau ir žmogaus aprangą, stilių, pomėgius, netgi profesijos pasirinkimą. Veganas ieškos galimybių nedirbti gyvūnus išnaudojančioje srityje. Tikriausiai sunku būtų rasti veganą dirbantį mėsos fabrike, juk tokio gyvenimo būdo pasirinkimas dažniausiai susijęs su gyvūnų apsauga. Ir iš tiesų, vien neseniai nuskambėjusi tragiškos baigties istorija, kai buvo nušautas tarnybinis šuo Ramzis parodė, kiek daug žmonių Lietuvoje neabejingi gyvūnų teisėms ir jų apsaugai. Tad natūralu, kad žmonės vis labiau linksta prie gyvenimo būdo, kuris yra draugiškas aplinkai ir gyvūnams.
Yra manančių, kad veganizmas būdingas tik šiuolaikinei visuomenei. Tačiau geriau pasidomėjus istorija, matome, kad dar Antikos filosofai Pitagoras bei Hipokratas kalbėjo apie tokios mitybos naudą ir sveiką gyvenimo būdą. Apie tai kalbėjo ir mokslininkas A. Einšteinas, menininkas, mokslininkas ir filosofas Leonardas da Vinčis. Apie veganizmą ir vegetarizmą kalbama ir Vydūno darbuose – šį filosofą galima laikyti pirmuoju žymiu Lietuvos vegetaru.
Netgi didžiosios pasaulio religijos skatina žmones bent keletą kartų metuose atsisakyti mėsos. Tad veganų dienos yra puiki proga išbandyti gyvenime šį tą naujo, pamėginti pažvelgti į pasaulį kitu kampu.
Subalansuota mityba
Žmonės, kurie nepriklauso veganų ar vegetarų bendruomenei, dažnai painioja šiuos du terminus. Tačiau reikėtų žinoti, kad po jais slypi dvi skirtingos bendruomenės ir skirtingos mitybos šalininkai. Vegetarai, pirmiausia, atsisako mėsos patiekalų, taip pat žuvies, jūros gėrybių. Kitaip tariant, jie nevalgo to, kas gyva. Tuo tarpu veganai visiškai atsisako bet kokio gyvūninės kilmės maisto. Jie taip pat nevartoja ir kiaušinių, pieno, sūrio ir kitų panašių produktų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jų mityba yra mažiau naudinga nei tų žmonių, kurie vartoja visus produktus.
Įvairūs tyrimai parodė, kad atsisakius mėsos mažėja rizika susirgti kai kuriomis pavojingomis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar vėžys. Pastaruoju metu itin daug kalbama apie augalinių produktų naudą metant svorį. Vis tik nors veganiškos mitybos nauda didžiulė, tačiau reikia nepamiršti, kad žmogui reikia įvairių medžiagų, mineralų ir vitaminų. Tad atsisakius gyvūninės kilmės gaminių, būtina gerai suderinti savo mitybą, domėtis maisto produktais ir jų savybėmis. Tik gerai suderinta mityba atneš naudą.
„Itin daug naudingų medžiagų turi avinžirniai, pupos, lęšiai, riešutai. Tačiau kartu su jais reikia valgyti ir daug daržovių. Rytais, norint dieną pradėti žvaliai, puikiai tiks žalias kokteilis, dieną – sotesnis patiekalas, pavyzdžiui, lėkštė falafelių. Na, o vakarui vėl reikėtų rinktis lengviau virškinamą maistą. Norint, kad maistas būtų geriau įsisavinamas, prieš valgį reikėtų išgerti stiklinę vandens“, – pataria R. Zalieckienė.
