44-ių Nikolė Carter gyvenanti Kalifornijoje vegane tapo būdama 18 metų. Ji manė, kad tai puikus būdas padėti aplinkai ir kartu pagerinti savo figūrą.
Jos dietą sudarė pilnagrūdis maistas, lapinės daržovės, uogos ir šviežiai spaustos sultys. Iš savo mitybos racijono visiškai pašalino cukrų bei alkoholį.
Tačiau jos sveikata pablogėjo – pradėjo mausti sąnarius, prasidėjo nerimas, depresija, nemiga, virškinimo problemos ir sumažėjo energijos lygis.
Galiausiai 2012 metais jai buvo diagnozuotas opinis kolitas – uždegiminė žarnyno liga, kurios metu storojoje žarnoje atsiranda mažyčių skausmingų opų.
Praėjus metams po šios diagnozės, N. Carter surado kontraversiškai vertinamą mėsėdžių dietą, kuri turėjo pagerinti jos sveikatos būklę.
Pradėjusi šią dietą moteris kasdien turėjo suvalgyti po 468 gramus raudonos mėsos. Pasak jos, šis mitybos pokytis sumažino jos opinio kolito simptomus. Be to, jai pavyko numesti svorio. Praktikuodama veganišką gyvenimo būdą ji svėrė 59 kg, o pakeitus mitybą be jokių papildomų pastangų svoris nukrito iki 54 kg.
Nors moteris įsitikinusi, kad jos ligą sukėlė veganiška mityba, tačiau ekspertai teigia, jog didelis mėsos ir mažas daržovių suvartojimas gali iššaukti gyvybiškai svarbių vitaminų ir mineralų trūkumą, o tai gali iššaukti virškinimo bei širdies ligas arba net vėžį.
Dabar moteris yra sveikatingumo specialistė. Prisimindama savo veganišką gyvenimą ji teigia, kad toks mitybos būdas iš pradžių leido jaustis gerai, tačiau vėliau ji jausdavosi labai pavargus.
Pasak N. Carter, nusilpo jos imuninė sistema, išsiderino hormonų veikla, o tai iššaukė kitas sveikatos problemas, tokias kaip plaukų slinkimas, nuovargis, grybelinė infekcija, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas.
Be to jai buvo diagnozuotas kasos uždegimas, kurį sukėlė tulžyje esantys akmenys. Kraujo testas parodė, kad moters kraujyje buvo labai mažai geležies ir vitamino D. Taip pat buvo nustatyta hipoglikemija.
„Naktimis mane kankino nemiga, o dienomis neturėjau energijos – nevartojau kavos ir gėriau tik organišką žalią arbatą.
Jaučiausi depresyviai, turėjau nerimo sutrikimą ir jaučiausi pasimetusi, nes nežinojau, kaip pagerinti savo savijautą.“
Nusivylusi N. Carter išbandė daugybę natūralių priemonių, tačiau niekas neveikė.
Nors dieta negali sukelti opinio kolito, tačiau žmonės, kurie susidūrė su šia liga teigia, kad tam tikras mitybos būdas gali palengvinti ligos formą.
Apie mėsėdišką dietą N. Carter sužinojo iš šios dietos šalininkės Amber O‘Hearn, kuriai šis mitybos būdas padėjo suvaldyti nuotaikų kaitą.
„Man buvo smalsu ar tai padės išgydyti mano autoimuninę ligą“, – teigia moteris, – „Mano sveikata, energija ir nuotaika pagerėjo“.
Dietos esmė – iš valgiaraščio pašalinti visus vaisius, daržoves ir kitą ne gyvūninės kilmės maistą. Mėsėdžiai renkasi jautieną, kiaulieną, vištieną, žuvį, kiaušinius, kartais – pieno produktus.
Toks mitybos būdas smarkiai kontrastavo su buvusiais N. Carter mitybos įpročiais. Anksčiau jos diena prasidėdavo su žaliu špinatų ir migdolų pieno kokteiliu, o likusią dienos dalį ji valgydavo salotas arba garintas daržoves.
Dabar ji savo dieną pradeda kava su grietinėle. Vėliau ji laukia pietų, kuomet ji suvalgo pirmąjį savo patiekalą – 468 gr. mėsos kepsnį. Vakarienei ji suvalgo dar maždaug 232 gr. mėsos, kartais paįvairina savo racioną kiaušiniais.
Moteris teigia, kad sunkiausia yra suvalgyti pakankamą kiekį maisto. Kitas sunkus dalykas – visuomenės požiūris, nes daugeliui žmonių įsitikinę, kad neįmanoma išgyventi be daržovių, todėl jiems sunku suprasti tokį moters pasirinkimą.
Tačiau, remiantis įrodymais, rekomenduojama vadovautis subalansuota mityba, kuri apimtų penkias pagrindines maisto grupes, kad gautume platų maistinių medžiagų spektrą.
