Spalio 7 d., antradienį, 18 val. VDU Didžiosios aulos salėje (Gimnazijos g. 7) vyks koncertas, skirtas kompozitoriaus Jono Lechavičiaus 100-osioms gimimo metinėms. Pirmą kartą bus atlikti dar neskambėję jo kameriniai kūriniai.
Kompozitoriaus gyvenimas neatsiejamas nuo Kauno, kuriame jis praleido bene visą gyvenimą. Čia baigė gimnaziją, studijavo konservatorijoje, įgijo fleitininko specialybę. Būdamas 18 metų neteko tėvo, tad teko uždarbiauti muzikuojant. Pianinu grojo įvairiausiuose ansambliuose, kino teatruose, kaip kompozitorius dalyvavo teatriniuose saviveiklos renginiuose.
Per Antrąjį pasaulinį karą su motina įkalintas Pravieniškių koncentracijos stovykloje. Po karo ėmėsi koncertinės veiklos, muzikos kolektyvų organizavimo. Dirbo koncertmeisteriu Muzikiniame teatre, vadovavo Vytauto Račo įkurtam vyrų kvartetui, vėliau – Vytauto kultūros parko, Profsąjungų kultūros rūmų, „Inkaro“ gamyklos, Kauno aukštųjų mokyklų – Veterinarijos, Žemės ūkio akademijų orkestrams ir ansambliams. Aktyviai dalyvavo šeštojo-aštuntojo dešimtmečio renginiuose: festivaliuose, konkursuose, dainų šventėse, iš kurių dažniausiai grįždavo kaip laureatas ar prizininkas.
Ypač garsėjo J. Lechavičiaus pučiamųjų orkestrai, kurie atlikdavo ir jo paties kūrinius. Yra išlikęs koncerto trimitui ir pučiamųjų orkestrui muzikinis įrašas (solistas Sigitas Simniškis). Įvairiuose renginiuose skambėjo skerco pučiamųjų orkestrui, proginės uvertiūros, rapsodijos. Šie kūriniai bei aranžuotės aktualios pūtikų edukacijai ir mūsų dienomis.
Jonas Lechavičius gerai išmanė instrumentuotę, turėjo absoliučią klausą, puikią atmintį. Laisvalaikiu kūrė stambaus žanro opusus, daugiausia simfoniniam orkestrui. Sukūrė gana daug. Išliko penkios simfonijos, dvi simfoninės poemos: „Konradas Valenrodas“ ir „Missa pro Defunctis“ (chorui ir orkestrui). Tačiau nei vienas šių kūrinių viešai neatliktas autoriui gyvam esant. Jonas Lechavičius buvo labai drovus, ne visada ryžtingas, nors labai principingas, sąžiningas ir gana ambicingas. Įgyvendinti savo kūrinius „sovietmečiu“ nebuvo paprasta – reikėjo juos „prastumti“ pro biurokratinę Kultūros ministerijos ir kompozitorių sąjungos, kuriai jis nepriklausė, užtvarą. Reikėjo kompromisų, specialių kontaktų, užsispyrimo.
Nors viena proga pasitaikė. Žymus operos ir baleto teatro dirigentas Mykolas Bukša susidomėjo „Konradu Valenrodu“, pradėjo repetuoti, tačiau paprašė kūrinį paredaguoti, patrumpinti. Įsižeidęs autorius surinko perrašytas instrumentų partijas ir, trenkęs durimis, išėjo… Gaidas sudegino. Po to kūrė naują redakciją. Simfoninė poema suskambėjo tik praėjus trejiems metams po autoriaus mirties – 1981 m. spalio 17 d. Ją atliko Kauno muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Stasio Domarko. Tą dieną skambėjo ir Trečiosios simfonijos fragmentai.
Po koncerto kompozitorius trumpam pagarsėjo Lietuvoje ir užsienyje. Recenzijas, atsiliepimus rašė muzikologai Rimantas Gučas, Vytautas Landsbergis ir kiti. 1985 m. Lechavičiaus kūrybą ėmė nagrinėti valstybinės konservatorijos diplomantė Birutė Landsbergytė, parengusi puikiai įvertintą diplominį darbą (vadovas – doc. Adeodatas Tauragis). Kompozitorius tapo žinomas, aprašytas enciklopedijose, tačiau... greit ir vėl primirštas. Atgimimo metais Lietuva gyveno kitais dalykais.
Artėjantis jubiliejus paskatino prisiminti kompozitorių, ieškoti galimybių prakalbinti stalčiuose dūlėjančias partitūras. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas vienintelis Lietuvoje ėmėsi tokios iniciatyvos. Kartu su Didžiosios aulos muzikos draugija buvo parengtas projektas, gauta dalinė parama iš Kultūros rėmimo fondo. Koncerte, kuris vyks kompozitoriaus gimimo dienos išvakarėse, pirmą kartą skambės kameriniai Jono Lechavičiaus kūriniai.
Vokalinį ciklą „Didmiesčio poema“ (žodžiai Leono Skabeikos) atliks Muzikinio teatro solistai – Rita Preikšaitė ir Giedrius Prunskus, fortepijono partiją skambins Lina Krėpštaitė. Džiugu, kad kauniečiai rado laiko ir entuziazmo parengti atlikimui sudėtingą kūrinį. Šis 9 dalių ekspresionistinės muzikos ir teksto ciklas ištisai atliekamas pirmą kartą.
Kita premjera – Antroji sonata violončelei ir fortepijonui. Kūrinys, ilgus metus pragulėjęs kompozitoriaus stalčiuje, daug kartų jo paties taisytas, redaguotas. Autorius, šiaip jau retai rašęs į paraštes, tituliniame lape pažymėjo tokius žodžius: „Ji kartais atrodo labai gera, o kartais – tik kišk į krosnį. Ko jai trūksta? Pats nežinau. Dar palaukti..? Bet kad laiko jau nebėra“. Šį ilgai gludintą kūrinį atliks garsusis duetas – Rimantas Armonas (violončelė) ir Irena Uss (fortepijonas). Tarptautinio lygio virtuozai tikriausiai atskleis sonatos privalumus.
Jubiliejinį renginį ves muzikologė Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė.
Prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas, VDU Menų fakulteto dekanas
