„Mes priėję tokią aklavietę Lietuvoje su aukštuoju mokslu, kad bet koks judesys jau yra teigiamas. Toliau taip tęstis nebegali“, – BNS sakė KTU rektorius Petras Baršauskas.
Tuo metu Aleksandro Stulginskio universiteto vadovas Antanas Maziliauskas teigia, kad aukštosios mokyklos pozicija bus aiški išgirdus detales apie tai, kokiais būdais Kauno aukštųjų mokyklų pertvarka bus vykdoma.
VDU rektorius: į Kauną norima grąžinti sovietmečio darinį
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis parengtą pertvarkos planą buvo linkęs vertinti kaip paskatinimą diskutuoti apie universitetų problemas, tačiau sakė nematantis aiškių problemų sprendimo būdų.
„Sprendimo būdai problemų nėra tokie paprasti ir nedidelė darbo grupė per porą mėnesių kad parengtų kokybišką veiksmų planą – neįtikėtina. Taip, žinoma, ir atsitiko“, – sakė jis.
VDU rektoriaus teigimu, toks jungimasis į Kauną sugrąžintų sovietmečiu sukurtą darinį.
„Ar tikrai jau Lietuva taip susitraukė, kad turi likti su keturiais universitetais? Ar tikrai toks turėtų atsirasti sovietinis darinys kaip Kauno universitetas, kuris 1950-aisiais metais buvo sukurtas sovietų valdžiai atėmus VDU vardą, ar tikrai mes grįžtame į sovietmetį?“, – svarstė jis.
Todėl rektorius samprotavo, kad istoriškai teisingiau būtų mieste palikti Vytauto Didžiojo vardo aukštąją mokyklą.
J.Augutis pabrėžė, kad šis planas nėra derintas su universitetais ar jų steigėju Seimu. Jo požiūriu, vieno universiteto modelis labiau tinkamas mažesniems miestams, o vieno universiteto kūrimas iš Kauno atimtų dalį studijų, iškiltų grėsmė laisvųjų studijų sistemai, taikomai VDU.
Anksčiau ar vėliau Kaune vis tiek bus vienas universitetas, teigia KTU rektorius
KTU rektoriaus P.Baršausko vertinimu, pasiūlymas nėra idealus, tačiau teigė, kad jo vadovaujama aukštoji mokykla būtų pasirengusi siekti pokyčių.
„Jeigu žiūrint į tolimą ateitį, tai anksčiau ar vėliau Kaune vis tiek bus vienas universitetas. Net neabejoju tuo“, – teigė jis.
KTU yra pradėjęs derybas dėl jungimosi su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, kurį darbo grupė siūlo palikti kaip atskirą aukštąją mokyklą. P.Baršauskas sako, kad KTU tam nesipriešintų.
„Šioks toks įdirbis buvo ir gal būtų gaila, tačiau žiūrint ko siekiame: vis tiek privalome žiūrėti valstybiškai. Jeigu mes žiūrėsime tik savų interesų, niekad nieko neįvyks, kaip neįvyko per 27-erius metus. Jeigu valstybei to reikia, į kontaktą mes eisime ir tai remsime“, – teigė P.Baršauskas.
Jis pabrėžė, kad labai svarbu bus nustatyti taisykles, pagal kurias universitetai jungsis, nepaliekant šių klausimų aukštosioms mokykloms spręsti pačioms.
„Turi būti aiškūs nubrėžti principai: ar konkursinis, ar kokybinis, nesidubliavimo, ir taip toliau. Šie dalykai turi išgryninti, ko siekia“, – kalbėjo P.Baršauskas.
ASU svarstytų kurti naują universitetą, bet prie kažko jungtis nenorėtų
Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius A.Maziliauskas sakė, kad universiteto pozicija priklausytų nuo to, ar būtų siūloma kurti naują universitetą esamų pagrindu, ar jungti aukštąsias mokyklas.
„Mes skirtingai nagrinėtume, jeigu kurti kažką naujo, kokybiško ir dar reikia žiūrėti, kokia forma. (...) Mes nagrinėsime pasiūlymą ir jeigu eina kalba apie kūrimą naujo stipraus darinio, reikia nagrinėti, gal iš tiesų tai gali būti patrauklu“, – sakė jis.
Pasak rektoriaus, universitetas lauks detalių, kaip bus kuriamas naujas universitetas, koks bus jo juridinis statusas.
Antradienį premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pristatė savo siūlymus dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų pertvarkus, kur siūloma, kad Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai.
Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.
Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.
Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.
Be to, turėtų veikti dvi specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos.
