„Situacija yra netoleruotina, kita vertus, mes niekuomet netoleravome pinigų plovimo kaip tokio, tą rodo ir mūsų statistika, kuri tiek istoriškai, tiek dabar skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Be abejo, mes suprantame, kad patekus į Baltijos šalių bankinę sistemą didelėms pinigų sumoms (...), turinti omenyje, kad visose trijose valstybėse veikia toks pačios bankinės grupės, tikėtis, kad pro sąskaitas (Lietuvoje – BNS) tranzitu nebus tie pinigai praėję, yra naivu“, – penktadienį žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.
Tačiau, anot jo, Lietuvos bankas atskiro tyrimo dėl galimo pinigų plovimo per šalies bankus bent jau šiuo metu neplanuoja.
„Kalbant apie Ūkio banką, iš principo nėra ką tirti, nes subjekto nėra (Ūkio banko veikla nutraukta 2013 metais – BNS). Dėl „Swedbank“ mes aiškiai pasakėme, kad prisijungsime prie švedų ir estų atliekamo tyrimo. (...) Jei bus pradėtas tyrimas dėl „Nordea“, mes prie jo prisijungsime“, – teigė V Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad iki šiol kai kurių Baltijos ir Šiaurės šalių priežiūros institucijų bandymai atsakomybę perkelti vieni kitiems nėra tinkamas būdas problemoms spręsti.
„Tai kas vyko tarp atskirų kaimyninių valstybių priežiūros institucijų, kai rodoma pirštais vieni į kitus, mano galva, nėra vykęs požiūris. Mes kalbame apie Baltijos ir Šiaurės šalis kaip vieną dimensiją, bankų grupės, kurios veikia šiose jurisdikcijoje, ir tik bendras darbas yra atsakymas į problemų sprendimą“, – aiškino V. Vasiliauskas.
„Baltijos ir Šiaurės šalių regione veikiančios bankų grupės visą laiką buvo efektyvios ir skaidrios bankininkystės pavyzdys ir dabar yra tam tikras šokas visiems. Todėl mums reikia kolektyviai reaguoti, nes kalba eina apie jurisdikcijos reputaciją“, – pridūrė jis.
