Kūdikių ir vaikų oda yra itin jautri saulės skleidžiamiems ultravioletiniams spinduliams, todėl jai reikia ypatingos priežiūros. Vaistininkė Vaida Poškaitienė pabrėžia, kad mažyliams, ypač kūdikiams, tiesioginiai saulės spinduliai turėtų būti itin griežtai ribojami. Vos vienas nudegimas saulėje gali pabloginti odos būklę, padidinti vėžio riziką, paskatinti ankstesnį raukšlių susidarymą.
Pavojus net apniukusią dieną
Būnant saulėje žmogaus organizme gaminasi vitaminas D. Šio vitamino stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, ligomis ir kt. Tačiau norint gauti šio vitamino, nereikėtų persistengti – užtenka lauke pabūti vos 10 min.
Pirmieji nudegimo saulėje požymiai – ne tik paraudusi oda, bet ir pakilusi temperatūra, atsiradęs silpnumo jausmas, pykinimas. Patyrus stiprų nudegimą, ant odos iškyla pūslelės, kurios vėliau virsta žaizdomis.
Dienos metu tiesioginiai saulės spinduliai yra aktyviausi ir kenksmingiausi. Todėl ilgesnius pasivaikščiojimus lauke su vaikais reikėtų planuoti iki 10 val. ryto arba po 16 val.
„Net jei diena yra apniukusi, dar nereiškia, kad UV spinduliai nepasiekia vaiko odos. Tokiomis dienomis sumažėja saulės smūgio, bet ne odos pažeidimų rizika, – pabrėžia V. Poškaitienė. – Labai svarbu žinoti, kad saulės sukeltas odos paraudimas jau yra pirmo laipsnio nudegimas. O vaikų oda yra kur kas jautresnė, plonesnė ir greičiau praranda drėgmę.“
Būnant gamtoje, pravartu prisiminti, kad saulės spinduliai gali atsispindėti nuo kitų paviršių – vandens, grindinio ar net smėlio.
Vaikystėje patirtų saulės „bučinių“ pavojai
Pagrindinis saulės keliamas pavojus – vėžiniai odos susirgimai. Net jei vaikas iš karto įdega rudai, susirgimų rizika nesumažėja. Mažiems vaikams melanoma (odos vėžio forma) išsivysto itin retai, tačiau būtent UV spinduliai gauti ankstyvame amžiuje, daro didžiausią įtaką tolimesnei odos sveikatai.
„Dažniausiai kūdikiai gimsta be apgamų, tad visi ant kūno atsirandantys apgamai ir pigmentinės dėmės paprastai yra įgyjami būnant saulėje. Todėl tėveliai turėtų atidžiai stebėti, ar pigmentinės dėmės neplinta, o apgamai ant vaikų kūno nekinta.
Vis dėlto tik gydytojai gali patikimai įvertinti, ar pigmentinių dėmių ir apgamų pakitimai nekelia grėsmės. Jeigu žinote, kad vaiko odoje greitai atsiranda pigmentinių dėmių arba jis turi apgamų, apsaugos nuo saulės priemonėmis juos reikia tepti itin atidžiai ir dažnai. Melanoma yra viena agresyviausių vėžio formų, tačiau tinkama odos priežiūra nuo mažens gali padėti jos išvengti“, – įspėja V. Poškaitienė.
Dėmesys odos priežiūrai
Tėvai, norintys apsaugoti vaikus nuo saulės spindulių pertekliaus, turėtų pasirūpinti galvos apdangalais, akiniais nuo saulės. Šeimos, vykstančios atostogauti į gamtą, neturėtų pamiršti apsaugos nuo saulės priemonėmis papildyti ir pirmosios pagalbos vaistinėlės.
Vaikams rekomenduojami kremai nuo saulės turėtų turėti ne mažesnį nei 50 SPF filtrą.
„Vaikų odos priežiūrai priemones geriausia rinktis iš vaikams pritaikytų produktų linijos. Tokiuose kremuose nėra arba beveik nėra konservantų, dažiklių ir kitų kenksmingų, kosmetikoje naudojamų, medžiagų. Atkreipkite dėmesį, ar odos priežiūros priemonių galiojimo laikas nepasibaigęs, ar nėra nurodyta, jog atidarius pakuotę, jos galiojimo laikas sutrumpėja“, – vardija vaistininkė.
Kad priemonės tinkamai apsaugotų odą, svarbu žinoti, jog vaikus kremu ar losjonu rekomenduojama ištepti likus 15–30 minučių iki išėjimo į lauką. Taip pat reikia nepamiršti pakartotinai užtepti priemonės kas 2 val. ar kiekvienąkart, išlipus iš vandens. „Įsitikinkite, kad apsaugos priemonėmis padengėte visą vaiko atvirą odos plotą, nepamirškite kaklo, ausų, rankų ir net pėdučių“, – primena V. Poškaitienė.
Pagalba nudegus
Patyrus nudegimą, specialistė pataria naudoti purškalus arba putas, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos dekspantenolio: „Tokių putų nereikia įtrinti, jos nejautrina odos, mažina skausmą ir uždegimą. Simptomus lengvina ir švelnus nudegusios vietos vėsinimas, tačiau jokiu būdu ne šaldymas“, – pažymi vaistininkė.
Saulėje perkaitusius arba nudegusius vaikus tėvai turėtų atidžiai stebėti – saulės sukelti simptomai gali pasireikšti tik dienos pabaigoje ar kitą rytą. Didžiausią pavojų sveikatai kelia dehidratacija (skysčių netekimas) ir aukšta temperatūra.
„Jeigu temperatūrą pavyksta numušti ir vaikas noriai geria skysčius, po kelių ramiai praleistų dienų nudegimo simptomai turėtų praeiti. Tačiau jeigu mažylis stipriai karščiuoja, vemia ar atsisako gerti skysčius, būtina kreiptis į gydytojus ir atstatyti organizmo skysčių balansą“, – įspėja V. Poškaitienė.
