Europoje šviesi oda nuo seno buvo laikoma aristokratiškumo požymiu, kol nebuvo įdiegta rudos odos mada. Tačiau nedera pamiršti, kad ultravioletiniai spinduliai nėra tokie jau draugiški, jie dar vadinami ultravioletine radiacija (UV).
Net patį didžiausią apsauginį poveikį turintys kremai neapsaugos nuo visų saulės spindulių, jei nejausite saiko.
Kaip kurmiai lendam iš urvelių
Sezono pradžioje oda nespėja adaptuotis prie UV spindulių, todėl deginantis be apsaugos oda labiau traumuojama. Birželį reikėtų naudoti stipresnes apsaugines priemones – SPF 25–40. Vėliau galima pereiti prie silpnesnių – SPF 15–20. Reikia naudoti visas priemones, galinčias sumažinti kenksmingą saulės spindulių poveikį: vengti saulės piko 10–16 valandomis, laikytis pavėsio, būti su kepure, akiniais nuo saulės, rengtis lengvais, ilgarankoviais drabužiais. Įdegti galima ir pavėsyje. Šešėlyje UV dozė sumažėja perpus. Italai ir ispanai, saugodamiesi saulės, kone pusdienį – per patį jos piką – gulinėja namie ant sofutės.
Saulės nauda
Nepaneigsi, kad saulė pataiso nuotaiką. Juk ne šiaip sau karštų kraštų gyventojai šaukia „manjana“ ir šoka salsą gatvėse. Ir jokie maisto produktai neduoda tiek vitamino D, kiek jo gauname, būdami saulėje. Tačiau tam, kad jo gautume, nebūtina skrudintis lyg ant keptuvės. Vitamino D dienos dozę galime sugriebti visai neilgai pabuvę saulėje.
Ozono skylė
Ozonas, juosiantis žemę it skydas, saugo mus nuo pražūties – bio logiškai labai aktyvių saulės alfa ir beta ultravioletinės spinduliuotės. Ši spinduliuotė yra kur kas pavojingesnė už gama spinduliuotę. Mokslininkai sako, kad ozono sluoksnis plonėja, o kai kur jau prakiuro it kojinė. Dėl to mes gauname didesnę spinduliuotės dozę. Ji didžiausia tada, kai saulė aukščiausiai – nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos turi įrengusios ultravioletinės saulės spinduliuotės matuoklius. Internete galima sužinoti, kuriomis dienomis spinduliuotė didžiausia. Debesys sumažina UV spinduliuotę, tačiau plonas jų sluoksnis dėl išsisklaidymo ją gali net padidinti.
Vanduo praleidžia UV spindulius
Būnant prie vandens, būtinos labai stiprios apsaugos nuo saulės priemonės, nes ultravioletiniai spinduliai atsispindi nuo vandens bei smėlio ir „kanda“ dar stipriau.
Anksčiau damos dėvėjo pailgintus maudymosi kostiumus, visai tokius, kaip liūtas animaciniame fi lmuke „Bonifacijaus atostogos“. Arabės dorovingumo sumetimais ir dabar maudosi su suknelėmis. Anot onkologės, profesorės Laimos Bloznelytės, maudytis su marškinėliais – labai protinga ne religiniu požiūriu, o todėl, kad saulės spinduliuotė prasiskverbia pro vandenį. Vanduo praleidžia 95 proc. ultravioletinių spindulių, apie 40 proc. jų prasiskverbia net iki pusės metro gylio.
Oda šaukia SOS
Manote, jei esate įdegusi, atrodote sveika it ridikas? Deja, rudas atspalvis iš tikrųjų yra odos pažeidimo požymis. Įdegis – tai natūrali odos apsauginė reakcija į spinduliavimą. Dėl saulės suaktyvėja melanocitai – ląstelės, gaminančios odos pigmentą melaniną. Odoje susikaupiantis melanino perteklius stengiasi apsaugoti odą nuo tolesnio pažeidimo, atsirandančio dėl spinduliavimo. Gydytojai rekomenduoja žaizdeles ir įdrėskimus saugoti nuo saulės – bene du mėnesius jas dengti, nes jų vietoje dėl susikaupusio melanino lieka rudos dėmės.
Būsi saulėje – greičiau pasensi
Ryšys tarp ilgo buvimo saulėje ir greitesnio odos senėjimo šiandien yra jau aiškiai nustatytas ir moksliškai pagrįstas. Kur kas greičiau „vysta“ atviros, prieinamos saulei odos vietos, juk oda turi ilgą atmintį. Spinduliuotės poveikis organizmui niekur nedingsta ir kaupiasi. Todėl garbę ir odą reikia saugoti nuo mažens. „Jei vaikystėje stipriai deginotės, pasekmes pastebėsite po kelių dešimtmečių. Iki 18 metų odoje visam gyvenimui užsifi ksuoja 70–80 procentų saulės poveikio. Tokio žmogaus oda ateityje patiria fotosenėjimą, joje gaminsis mažiau kalogeno, todėl ji atrodys senesnė“, – sako Lietuvos onkologijos centro onkologė, odos specialistė Jolita Gibavičienė.
Saulė silpnina imunitetą
Imunologiniai tyrimai ir bandymai su gyvūnais rodo, kad saulė silpnina imuninę sistemą, o tai sudaro palankias sąlygas vėžiui vystytis. „Kremai išoriškai apsaugo odą nuo tiesioginio nudegimo, tačiau neapsaugo nuo UV spindulių sukelto imuniteto silpnėjimo“, – teigia gydytoja Jolita Gibavičienė. Amerikiečių mokslininkai kelia iš pirmo žvilgsnio keistoką hipotezę, kodėl šiltuose kraštuose taip plinta infekcinės ligos. Jų nuomone, kalta ne tiek nešvara, kiek aršios saulės nusilpninta pietiečių imuninė sistema.
Ar saulės kremai išgelbės nemokšas?
Klystate, jei manote, kad patepus odą apsauginiais kremais įdegti neįmanoma. Deja, ir su „apsauga“ vis tiek gauname pakankamai saulės spindulių ir įdegame. Optimistiniai užrašai ant kremų pakuočių suteikia klaidingą saugumo jausmą. Išsitepę kremu netenkame prigimtinio budrumo ir savisaugos, kurį turėtume neišsitepę. „Psichologiškai jaučiamės drąsiau ir pasiliekame daug ilgiau prieš saulę, negu kad to reikalautų natūralus atsargumas. Bet kremai sugalvoti tam, kad saugotų, o ne tam, kad kuo ilgiau prabūtume saulėje“, – sako Jolita Gibavičienė. Kita klaida – kremu imame tepti kūną tik atėję į paplūdimį. Bet juk šie produktai ima veikti tik po pusvalandžio, o baltaodžiams nerekomenduojama be apsaugos degintis ilgiau nei 10 minučių, taigi per tą pusvalandį jie spės nusvilti. Ir dar – kaip tepamės kremu? Vienam kartui suaugusiam vidutinio ūgio ir svorio žmogui reikia sunaudoti 35 g, arba maždaug 6 arbatinius šaukštelius, apsauginės priemonės. Tai gana daug. O argi mes sutepame bene pusę indelio? Pamirštame, kad kremu reikia teptis kas dvi valandas, o jei maudotės ar gausiai prakaituojate, apsauginio kremo laikas sutrumpėja trečdaliu.
Patarimai atostogaujantiems
Saugok apgamus kaip savo akį Naujausi tyrimų duomenys kalba apie apsauginių kremų neigiamą poveikį apgamams – neva jie provokuoja jų piktybėjimą. „Žmonės, turintys daug apgamų, turėtų šių kremų netepti. Jeigu apgamų yra daugiau kokioje nors vienoje kūno vietoje, jos netepti ir pridengti“, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesorė Laima Bloznelytė. Pasaulio mokslinėse laboratorijose bandymai su gyvūnais patvirtina, kad kremuose nuo saulės esančios apsauginės priemonės odą saugo, tačiau apgamus veikia kaip koncerogenas. Pasak amerikiečių dermatologų ekspertų grupės, kremų nuo saulės naudojimas visiškai nepanaikina rizikos vieną dieną išsivystyti piktybinei melanomai (odos vėžiui). Netgi bijomasi, kad jie gali turėti kaip tik priešingą poveikį. Pastebima, kad piktybine melanoma vis daugiau suserga jaunesnio amžiaus žmonės.
Saulė kenkia akims Pavasarį ir vasarą UV spinduliai labai kenkia regėjimui, o ypač tarp 14– 15 val. Būtent tuo metu itin svarbu apsaugoti akis saulės akiniais, plačiakrašte skrybėle ar sportinės kepuraitės snapeliu. Ultravioletiniai spinduliai kenkia akies ragenai, lęšiukui ir tinklainei. Dėl to silpsta regėjimas, gali išsivystyti astigmatizmas ir kitos rimtesnės akių ligos, gresia netgi aklumas.
Saulė kenkia plaukams Būnant saulėje ultravioletiniai bei infraraudonieji spinduliai (ypač aktyviuoju saulės periodu, t. y. gegužės– spalio mėn.) naikina plauko apsaugą – žvynelius. Žvyneliai suyra, ir plaukas, kaip matome pro mikroskopą, tampa panašus į išdžiūvusį kankorėžį. Paveikti saulės plaukai praranda spalvą, blizgesį, plonėja, lūžinėja. Todėl paplūdimyje nepamirškite prisidengi galvos kepurėle ar stilinga skrybėlaite. Ir vasaros pradžioje naudokite plaukų priežiūros priemones su keramidais ir keratinais. Jos grąžins plaukams prarastą gyvybingumą.
Gimei su marškinėliais, tai ir būk Garantuota apsauga nuo nudegimo yra drabužiai: medvilnė ir netgi vilna – dykumų gyventojai tą kuo puikiausiai žino. Ar žinote, kad nuo saulės labiau apsaugo juodi, o ne balti drabužiai, kaip buvo įprasta manyti? Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad juoduose dažuose yra medžiagų, kurios kur kas labiau nepraleidžia UV nei balti drabužiai. Dabar yra kuriami specialūs audiniai ir net skalbimo milteliai su UV apsauga.
Jei nusvilai kaip keptas paršelis Jei jauti, kad nudegei stipriau, išgerk aspirino: nudegimas išryškės po 6–8 valandų, todėl vaistai spės užkirsti kelią skausmingam odos paraudimui. Aspirinas stabdo prostaglandino – medžiagos, kuri susidaro nudegus saulėje, išsiskyrimą. Išsimaudyk šiltoje (ne karštoje) vonioje, į kurią būtų gerai įdėti verdančiu vandeniu užplikytų avižinių dribsnių. Vėliau paraudusias vietas patepk purškiama priemone nuo nudegimų. Nuo nestiprių saulės nudegimų gelbsti šaltas dušas, šalti rūgpienio, pasukų arba kefyro kompresai. Odą būtina saugoti ir iš vidaus. Natūralaus vitamino A provitaminas – stiprus antioksidantas, jis gina organizmą nuo labai kenksmingų, audinius pažeidžiančių laisvųjų radikalų, kurie susidaro odoje, kai deginiesi prieš saulę. Gerk morkų sulčių – atrodysi lyg natūraliai įdegusi.
Loreta Glebavičiūtė
