Iveta atvirai sako, kad buvo baugu važiuoti į svetimą šalį. Be to, tai buvo pirmasis jos darbas, todėl gąsdino viskas: ar sugebės, ar susišnekės užsienio kalba, ar niekas neapgaus, sumokės algą ir panašūs dalykai, tačiau noras ir smalsumas buvo daug didesnis nei baimė.
Kaip susiradote darbą Kipre?
Važiuojant pirmą kartą darbą susiradau per įdarbinimo agentūrą Lietuvoje, kuriai sumokėjus tam tikrą sumą jie suranda pageidaujamą darbą. Toks įsidarbinimo būdas turi savų pliusų ir minusų, agentūra suorganizuoja pasiėmimą iš oro uosto, tarpininkauja tarp darbdavio ir darbuotojo, iškilus problemoms padeda jas spręsti ar padeda susirasti kitą darbą neįtikus sąlygoms, kadangi jie turi savo atstovus reziduojančius Kipre. Tačiau kita vertus, tokios paslaugos kainuoja ganėtinai daug, be to, iš pirmosios algos taip pat yra išskaičiuojama dalis sumos, kaip „darbdavio įmoka agentūrai už įdarbinimą“, apie šitai nebuvom informuotos esant Lietuvoje. Kitais metais važiavome dirbti savarankiškai, užtenka nueiti į restoranus ar viešbučius, pasikalbėti su savininkais – ir darbas visada atsiranda.
Dirbote padavėja, kas sunkiausia šiame darbe?
Matyt natūralu, jog dirbant padavėja sunkiausias yra fizinis krūvis. Didžiausio atostogų piko metu – rugpjūtį, kada atostogauja visi graikai, restoranai lūžte lūžta nuo lankytojų, vietoj užsidarymo vidurnaktį tekdavo bėgioti aptarnaujant klientus iki 2 nakties, ar dirbti porą savaičių be laisvadienių. Padavėjos darbas taip pat reikalauja didelės kantrybės bendraujant su itin skirtingo charakterio žmonėmis, išklausant priekaištus ar nusiskundimus. Tačiau daug dažniau padavėja dirbti buvo smagiau nei sunku, nuolatinis bendravimas su įvairiausiaisiais žmonėmis padėdavo išlikti teigiamai.
Kipro gyventojai – kokie jie?
Kipro gyventojai labai temperamentingi. Vieną minutę jie gali ant tavęs šaukti, o kitą jau kviestis meilybiniais žodžiais, jiems yra priimtina išsilieti, nesvarbu, ar tai tave įžeistų ar ne. Dažnai taip elgiamasi net ne iš piktos valios. Kipriečiai be galo vertina šeimą, sekmadieniai – šeimos susitikimų ir pietų diena, į restoranus susirinkdavo po 15-20 žmonių prie stalo, kelių kartų atstovai. Dėl pirmenybės šeimai jie galėtų atidėlioti ir svarbiausius reikalus bei susitikimus.
Kipro moterys nėra linkusios siekti karjeros aukštumų, jos mieliau lieka namuose, gimdo vaikus, tampa namų šeimininkėmis. Tačiau jos ypatingai stengiasi dėl savo grožio, dažnai net nesidegina saulėje, nes siekia išlaikyti aristokratišką baltą odą, o popietės metu, gerdamos kavą, pasipuošia ekstravagantiškais aukštakulniais, suknelėmis ir vakariniu makiažu.
Įsimintiniausias nuotykis dirbant Kipre?
Įsimintinų akimirkų susikaupę be galo daug, tačiau vienas smagiausių prisiminimų yra diena, kuomet laisvadienio metu užėjome pas draugę lietuvę į jos darbo vietą išgerti šaltos kavos, o pašonėje sėdėjo pats Sakis Rouvas, tą vakar koncertavęs viename iš Kipro miestų.
Kiek galima užsidirbti? Ar verta jaunimui važiuoti ten dirbti?
Vidutinė padavėjos alga yra apie 700 eurų. Važiuojant per įdarbinimo agentūrą, alga mokama kiek mažesnė (600 eurų), tačiau darbdavys nemokamai suteikia apgyvendinimą ir maistą. Tiesa, beveik visi darbdaviai nemokamai suteikia maistą ir gėrimus savo darbuotojams. Gaunami arbatpinigiai priklauso nuo vietos, kurioje dirbama, tačiau reiktų paminėti, jog jie yra dalinami visiems personalo darbuotojams lygiomis dalimis iš visos gautos arbatpinigių sumos, dažniausiai kas savaitę. Didesniuose miestuose, pavyzdžiui Limasolyje, algos yra mokamos didesnės, tačiau ir pragyvenimo lygis ten yra atitinkamai aukštesnis. Į Kiprą verta važiuoti tam jaunimui, kuris neplanuoja užsidirbti itin apvalios sumos, o tiesiog nori gerai praleisti vasarą ten, kur visada šviečia saulė, banguoja šilta jūra ir vyrauja atostogų nuotaika.
Ką būtina žinoti prieš važiuojant dirbti į Kiprą?
Važiuojant į Kiprą per agentūrą reiktų išsiklausinėti visų įmanomų smulkmenų, kokios papildomos sumos pinigų turės būti sumokėtos. Tačiau vertėtų žinoti, kad tikrai įmanoma susirasti darbą savarankiškai tiesiog nuvykus į Kiprą. Lietuviai Kipre yra labai vertinami kaip atsakingi, nuoširdūs ir darbštūs žmonės, tai tikrai padeda ieškant darbo. Kipre praktiškai visi puikiai šneka angliškai, kadangi sala yra buvusi Anglijos kolonija, beje, ir eismas saloje vyksta kaire kelio puse. Nors pastaruoju metu rusų kalbos žinojimas dėl didelio jų turistų skaičiaus tampa labai vertinamas, todėl tą vertėtų paminėti darbdaviui taip pat.
Taip pat verta žinoti, jog darbuotojams dažnai yra taikomos įvairios nuolaidos kavinėse, pramogų zonose, įėjimams į klubus ir panašiai.