Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių.
Spalio mėn. 13 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 27 procentai – kad pablogėjo, 60 procentų – kad nepasikeitė (rugsėjo mėn. – atitinkamai 15, 25 ir 60 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 17 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 18 procentų manė, kad suprastės (rugsėjo mėn. – atitinkamai 21 ir 17 proc.), 59 procentų gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 23 procentai gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 31 procentas – kad pablogėjo, 45 procentai – kad nepasikeitė (rugsėjo mėn. – atitinkamai 25, 28 ir 46 proc.). Žvelgdami į ateitį, 28 procentai gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 22 procentai – kad pablogės, 45 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (rugsėjo mėn. – atitinkamai 30, 20 ir 45 proc.).
Spalio mėn., kaip ir rugsėjo mėn., 20 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 39 procentai prognozavo, kad jis augs (rugsėjo mėn. – 40 proc.).
Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek pesimistiškiau nei rugsėjo mėn. Gyventojų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, padaugėjo nuo 63 iki 65 procentų.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalio mėnesį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 10, o kaime – minus 13. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2, o kaime – 3 procentiniais punktais.
Miesto gyventojų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis sumažėjo nuo 21 iki 16 procentų, nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 62 iki 65 procentų. Taip pat pablogėjo miesto gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis sumažėjo nuo 31 iki 27 procentų. Tačiau nuo 40 iki 36 procentų sumažėjo miesto gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis.
Kaimo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą per artimiausius 12 mėnesių, dalis padidėjo nuo 19 iki 25 procentų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, – nuo 41 iki 45 procentų, o prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pagerėjimą dalis sumažėjo nuo 20 iki 17 procentų.
Per metus (2013 m. spalio mėn., palyginti su 2012 m. spalio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 8 procentiniais punktais. Tai lėmė geresnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis sumažėjo nuo 31 iki 22 procentų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą – nuo 29 iki 18 procentų, o nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių – nuo 78 iki 65 procentų.
Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą per metus, dalis sumažėjo nuo 42 iki 39 procentų.
