Žalieji ir prieš genetiškai modifikuotus organizmus nusiteikę vartotojai viliasi, kad Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, inicijuos diskusiją dėl pašarais su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) šertų gyvulių produktų privalomo ženklinimo.
Užkariavo rinkas
Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami, tačiau dauguma gyvulių šeriami pašarais ir paukščių lesinami lesalais, kuriuose yra GMO. Pirkdami kiaušinius, mėsą ar pieną vartotojai apie tai neinformuojami, nors milijonai ES gyventojų pasisako prieš GMO ir norėtų, kad tokie produktai būtų atitinkamai paženklinti. Gal ženklinimas paskatintų gyvulių bei paukščių augintojus ir kombinuotųjų pašarų gamintojus nenaudoti genetiškai modifikuotų sojų?
Šiemet balandį Seime priimtoje rezoliucijoje „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“ Vyriausybei, be kita ko, siūloma skatinti Lietuvos žemdirbius auginti kuo daugiau genetiškai nemodifikuotų sojų bei kitų baltyminių kultūrų ir atsisakyti pašarų, kuriuose yra GMO.
Mūsų žemės ūkio srities atstovai nevienareikšmiškai vertina tokius siūlymus. Vieni mano, kad genetiškai modifikuotas sojas galima būtų pakeisti vietoje išaugintais baltyminiais pašarais. Kiti įsitikinę, kad genetiškai pakeistos sojos jau tiek užkariavusi rinkas, kad šio nieko pakeisti nebeįmanoma. Į Lietuvą iš JAV, Argentinos, Rusijos, Ukrainos įvežama tūkstančiai tonų genetiškai modifikuotų pašarų.
Lietuvoje neteko sutikti ūkininko, kuris veržtųsi auginti genetiškai modifikuotas kultūras, tačiau užsiminus apie pašarus jie skėsčioja rankomis. Baltymingos sojos yra pagrindinis gyvuliams ir paukščiams skirtas pašarų ir lesalų priedas.
„Rinkoje atsiranda vis daugiau genetiškai pakeistų sojų. Kitas dalykas, ar verta atsisakyti šio kokybiško pašaro? Jei reikėtų ženklinti, greičiausiai ant visų produktų tektų nurodyti, kad gyvuliai ir paukščiai buvo šerti ir lesinti pašarais, kuriuose buvo GMO. Gyvuliai ilgus metus taip šeriami ir jokių pokyčių jų sveikatai nebuvo nustatyta, o laboratorijose tirtuose produktuose nieko kenksmingo nerasta, todėl nuogąstavimai dėl poveikio žmonių sveikatai gali būti perdėti“, – samprotavo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis įsitikinęs, kad paukščių augintojai, ypač stambūs, sunkiai išsiverstų be genetiškai modifikuotų sojų.
„Galima būtų naudoti rapsų išspaudas, žirnius, tačiau maksimalų produktyvumą galima pasiekti lesinant sojomis. Jos yra labai vertingas baltyminis pašarų priedas. Natūralių sojų rinkoje labai mažai, kažkiek jų atsivežama iš Ukrainos. Tokias sojas bandoma auginti ir Lietuvoje, tačiau nedaug. Tad be genetiškai pakeistos neišsiverstume“, – sakė V.Tėvelis.
Jis pabrėžė, kad mūsų šalies paukštininkystės įmonės savo iniciatyva Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo užsakę paukštienos ir kiaušinių tyrimus, kurie parodė, kad šiuose produktuose nėra GMO pėdsakų.
Užsienio spaudoje galima aptikti prieštaringos informacijos apie GMO keliamą riziką. Europos maisto saugos tarnyba (ji turi užtikrinti nepriklausomą mokslinę ekspertizę ir padeda Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir valstybėms ES narėms priimti rizikos valdymo sprendimus, kurie užtikrina maisto gamybos grandinių saugą) laikosi nuomonės, kad genetiškai modifikuoti augalai neturi kenksmingo poveikio nei gyvūnams, nei žmonėms.
Tačiau įvairių šalių mokslininkai pateikia ir kitokių vertinimų. Štai Miunchene įsikūręs institutas „Testbiotech“ (Institute for Independent Impact Assessment in Biotechnology ) paskelbė, kad genetiškai modifikuotų augalų DNR pėdsakai vis dažniau randami gyvūnų audiniuose, pavyzdžiui, piene, vidaus organuose ir raumenyse. Šio instituto mokslininkai priekaištauja Europos maisto saugos tarnybai, kad, vertinant genetiškai modifikuotų augalų riziką, ji esą naudoja dvigubus standartus.
Atsisakė genetiškai modifikuotų sojų
Prieš GMO pasisakantis „Agrokoncerno“ įmonių grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis tvirtino, jog „Agrokoncernui“ pavaldžiose bendrovėse genetiškai modifikuotų parašų atsisakyta (genetiškai modifikuotos sojos už paprastas sojas yra apie 10 proc. pigesnės). Tiesa, toks sprendimas labiau principinis, nes be tokių pašarų šeriamų karvių pienas ir jo produktai nepasiekia vartotojo, o patenka į bendrą katilą.
„Kad į Lietuvą masiškai įvežamos genetiškai pakeistos sojos, sužinojome, kai atsirado reikalavimas apie tai nurodyti etiketėse. Mes savo ūkiuose nenaudojame tokių sojų. Jei būtų tam tikra paskata, pavyzdžiui, sumažintas pridėtinės vertės mokestis, ir daugiau šalies ūkininkų atsisakytų genetiškai modifikuotų pašarų“, – įsitikinęs R.Karbauskis.
Anot jo, GMO kuriančios Amerikos kompanijos žūtbūt nori įsitvirtinti Europoje. „Visuomenė turi suprasti, kas už to slypi. GMO labai sparčiai skverbiantis į mūsų gyvenimą, gyventojai bent turi turėti teisę rinktis. ES valdžia labai keistai elgiasi savo gyventojų atžvilgiu – vartotojai nori žinoti, ką jie valgo, tačiau gamintojai nėra įpareigoti žymėti, kokiais pašarais buvo šerti gyvuliai ir lesinti paukščiai“, – sakė „Agrokoncerno“ prezidentas.
Nenori daugiau mokėti ūkininkams
Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas neabejoja, kad reikia laikytis kuo toliau nuo GMO.
„Galėtume auginti pupas, žirnius, nemodifikuotas sojas, tačiau kombinuotųjų ašarų gamintojams pigiau įsivežti genetiškai modifikuotas sojas nei mokėti daugiau vietos žemdirbiams“, – teigė ūkininkas. Tiesa, jis pripažino, kad pupas, žirnius ne taip paprasta auginti, o jų derlius nėra gausus.
„Jei už toną žirnių gausi 600 Lt, tai geriau auginti javus. Jei mokėtų brangiau, gal ir galima būtų auginti. Negi ūkininkai mylės tėvynę, o kiti – terš“, – samprotavo A.Vasiliauskas.
Iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ garbės narys profesorius Antanas Svirskis, daug metų tyręs baltyminius augalus, įsitikinęs, kad Lietuvoje galima pakankamai prisiauginti genetiškai nemodifikuotų sojų. Mokslininkas stengiasi, kad šia kultūra susidomėtų ir žemdirbiai, ir mokslo įstaigos.
Prieš dvejus metus į Lietuvą buvo įvežta Ukrainoje sukurtos sojų veislės ‘Annuška’ sėklų. Ne vienas ūkininkas jau susigundė auginti sojas. 2012 m. buvo deklaruota apie 2 500 ha sojų.
„Gyventojai, pirkdami kiaušinius, mėsą, pieną, turi žinoti, kokiu pašaru buvo šeriami gyvuliai ir kokiais lesalais lesinami paukščiai. Kitose ES šalyse daug aktyviau ginamasi nuo GMO. Štai Latvijos prekybos centruose produktai, kuriuose yra GMO, sudėti į atskiras lentynas – tegu vartotojai sprendžia, pirkti juos ar ne“, – sakė aktyvus kovotojas prie GMO A.Svirskis.
Kupiškis pasiskelbė „laisvas nuo GMO“
Kaimynai latviai, saugodamiesi GMO, nepalyginamai aktyviau nei lietuviai jungiasi prie Europos „laisvų nuo GMO“ savivaldybių ir regionų tinklo. Šiam tinklui priklauso dauguma Latvijos savivaldybių. O mūsų šalyje kol kas tik Kupiškio rajono savivaldybė yra šio tinklo narė. Tokį sprendimą Kupiškio rajono savivaldybės taryba priėmė prieš mėnesį.
„Mes išreiškėme pilietinę poziciją, kad mūsų krašte būtų puoselėjama tradicinė žemės ūkio veikla, nenaudojant GMO. Teoriškai Lietuvoje galima būtų auginti tokias genetiškai modifikuotas kultūras, kurios leidžiamos visoje ES“, – sakė Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis.
Kupiškio rajono savivaldybė pasiryžusi ginti savo rajono žemės savininkų, ūkininkų, maisto gamintojų, vartotojų ir būsimų kartų interesus ir visomis teisėtomis priemonėmis riboti GMO sėklų, javų, medžių, pašarų, gyvūnų, žuvų ir kitokių organizmų auginimą, sandėliavimą, pardavimą, vartojimą ir transportavimą rajono teritorijoje.
Rajono ūkininkai pritarė tokiam politikų sprendimui. „Privalome ateinančioms kartoms išsaugoti kuo švaresnę aplinką. Nežinome, kaip GMO veikia žmogų, gamtą. Blogiausia, kad negalime pasikliauti mokslininkais, nes dabar nežinia, kam jie tarnauja“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Antanas Dobrovolskis. Kupiškėnas įsitikinęs, kad žemdirbiai imtųsi auginti daugiau baltyminių kultūrų, kurios atstotų genetiškai pakeistas sojas, jei sulauktų valdžios palaikymo.
Skatina savanoriškai ženklinti
ES valdančios institucijos neįteisina ženklinimo, kad gyvūninės kilmės produktai, gauti naudojant GMO pašarus, tad Europos žalieji iškėlė iniciatyvą įteisinti ženklą „Be GMO“.
Šiemet kovo mėnesį Seime vyko žaliųjų, iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos surengta konferencija „Socialiai atsakingas verslas ir genetiškai modifikuoti organizmai“. Renginio organizatoriai siekė paskatinti Lietuvos verslininkus pereiti prie savanoriško produktų ženklinimo.
Pasak susivienijimo „Žali.lt“ koordinatorės Virginijos Vingrienės, Austrijoje, kur pirmiausia kilo tokia iniciatyva, ženklu „Be GMO“ yra ženklinama apie 2 000 produktų grupių. Taip paženklintų produktų yra Vokietijoje, Prancūzijoje. Neseniai šią sistemą įteisino Italijos Tirolio provincija, Liuksemburgas ir Šveicarija.
Įpareigojo Vyriausybę
Rima Baškienė , Seimo narė, parengusi rezoliuciją „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“
Šia rezoliucija Seimas įpareigojo Vyriausybę paskelbti principinę poziciją dėl GMO ribojimo, kaip vieną iš pagrindinių sveikatos, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio politikos tikslų. Taip pat paragino Vyriausybę parengti produktų ženklinimo ir kontrolės taisykles, kad gamintojams būtų suteikta galimybė pažymėti produktus ženklu „Be GMO“. Toks ženklas verslui gali suteikti pranašumų, o žemdirbius gali paskatinti auginti natūralias sojas ir kitas baltymines kultūras. Be to, tokia rezoliucija įpareigoja ES Taryboje inicijuoti diskusiją dėl ženklinimo produktų, kurie gauti gyvulius ir paukščius šeriant bei lesinant genetiškai modifikuotais pašarais. Jei tai būtų įteisinta visoje ES, nereikėtų siekti ženklo „Be GMO“.
Produktams „Be GMO“ – griežta kontrolė
Kristina Stakytė , Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute polimerazės grandininės reakcijos metodu atliekami genetiškai modifikuotų maisto ir kitų produktų, pašarų kokybiniai ir kiekybiniai genetinės modifikacijos nustatymo tyrimai. Pastaraisiais metais daugiausia buvo tirti kiaušiniai, pienas, mėsa, paukštienos gaminiai, tačiau GMO nė viename iš tirtų produktų nebuvo aptikta. ES šalyse (Vokietijoje, Italijoje) buvo tirtas genetiškai modifikuotų pašarų poveikis gyvūnams. Gauti tyrimų rezultatai patvirtino, kad transgeniniai baltymai ar transgeninės DNR nepatenka į gyvūno audinius.
Priėmus sprendimą leisti įmonėms ženklinti maisto produktus (kiaušinius, pieno, mėsos, paukštienos gaminius) naujai sukurtu ženklu, šios įmonės turės ypač griežtai kontroliuoti tokius maisto produktus ir atlikti pašarų mėginių tyrimus genetinei modifikacijai nustatyti. Be to, patikrinti, ar toks ženklinimas atitinka tikrovę, bus labai sudėtinga, nes nustatyti, ar gyvuliams per visą jų gyvenimo laiką nebuvo duodama pašarų, kuriuose yra GMO, ya praktiškai neįmanoma, nes rekombinantinė DNR nepatenka į gyvūno audinius.
2011 m. į Lietuvą įvežta per 41 200 tonų pašarų, iš kurių 11,6 proc. sudarė genetiškai modifikuoti (sojos ir kukurūzai, jie įmaišomi į kombinuotuosius pašarus). Pernai iš įvežtų apie 56 870 tonų pašarų 5,7 proc. sudarė genetiškai modifikuoti.
