Prieš dvejus metus prasidėjęs aktyvus telemarketingo ir komunikacijų bendrovių skambinimas klientams keldavo nepasitenkinimą. Šiandien daug kas jau moka, kaip taktiškai atsisakyti paslaugų, bet gyventojai dar nelikę arba nežino, kur kreiptis dėl jų pažeidžiamo privatumo.
„Šiuo metu nėra atsakomybės juridiniams asmenims ir teiksime siūlymą vyriausybei. Problema pasiekė didelius mastus, anksčiau žmonės gal tik kartą per mėnesį sulaukdavo. Dabar tai kelia tam tikrą nepatogumą, nes tokiu būdu yra pažeidžiamos teisės. Visgi įstatymų yra nepaisoma ir reikia, kad žmonės kreiptųsi į vartotojus ginančias organizacijas”, - susidariusią situaciją komentavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Sutinka patys
Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad tiesioginės rinkodaros tikslu skambinti ar siųsti trumpąsias žinutes į asmeninį telefono numerį, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, galima tik gavus išankstinį vartotojo sutikimą, kadangi telefono numeris yra laikomas asmens duomenimis ir gali būti tvarkomas tik turint tam teisinį pagrindą – išankstinį asmens sutikimą šį numerį naudoti tiesioginės rinkodaros tikslais.
„Turi būti iš anksto sutarta. Visgi vartotojai pripažįsta, kad kai kurios žinutės yra gana įdomios, jei jos būna retai. Pranešimų centrų žmonės mažai pageidauja. Malonu girdėti, kad valstybė ir Teisingumo ministerija ėmėsi papildomų teisės aktų pakeitimų, kad palengvintų mūsų gyvenimą. Naujų metų įsigalioja kolektyvinio ieškinio atstovas ir bus galima kartu ginti savo interesą”, - teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos pirmininkė Alvita Armanavičienė.
Lieka nenubausti
Šiuo metu, pagal galiojančią administracinę tvarką, kompanijos nėra baudžiamos, jei pripažįstama, kad buvo pažeistas asmens privatumas. Atsakomybės sulaukia tik tas asmuo, kuris skambino, arba jo vadovas. Kaip rašė savaitraštis „Ekonomika.lt“ telemarketingo bendrovėse šioms baudoms yra skirtas specialus biudžetas. Teisingumo ministerija praneša, kad šiuo metu už asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidimus numatytos baudos siekia vos nuo 500 iki 2000 litų.
Pasak J. Bernatonio dabar pagal planuojamus pakeitimus kompanijos bus baudžiamos pagal reklamos įstatymo pažeidimus, kurie siekia 30 tūkst. litų.
„Vykdydamos tiesioginė telemarketingą be išankstinio asmens sutikimo, kompanijos pažeidžia taip pat ir reklamos įstatymą, už kurio pažeidimą bauda gali siekti iki 30 000 litų“, – sakė J. Bernatonis. Jis taip pat papildė, kad pati bauda, pavyzdžiui, telekomunikacijų kompanijai nėra didelė, bet nuo viešo svarstymo, gali kentėti jos prestižas.
Nemoka skųstis
Kol problema yra akivaizdi, nubaustų yra nedaug. Pasak teisingumo ministro, taip yra todėl, kad žmonės nesikreipia į jų teises ginančias tarnybas kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Valstybinė ne maisto prekių inspekcija. Tokiu atveju negalima nustatyti kaltininko.
„Vartotojai skundžiasi, bet ne įstatymais nustatyta tvarka. Tai yra tik bendros kalbos ir nepasitenkinimas susitikimuose. Mes matome problemą ir jeigu priimtos priemonės neduos rezultatų, jas koreguosime. Žmonės yra per mažai informuotų apie savo teises. Viešinimui nuo krizės nepakako resursų“, - pastebėjo jis.
Pasak A. Armanavičienės telekomunikacijų bendrovių kova tapo tokia arši, kad jų neatgraso baudos, todėl veikiama ne pagal įstatymus. Tiesa žmonės dėl vienos reklaminės žinutės ar skambučio nėra linkę kreiptis į juos ginančias tarnybas ir kovoti dėl savo privatumo. Kartu su įstatymų pakeitimo tvarka turėtų pasikeisti ir pats kreipimosi principas, nes jis leis grupei žmonių kreiptis vienu metu ir savo interesus ginti kartu.
