Vadinamas supergiliuoju Kolos gręžiniu, ši ypatingai gili skylė buvo išgręžta Kolos pusiasalyje – speiguotoje vakarinės Rusijos dalyje netoli Norvegijos pasienio. Pats gręžinys buvo sudarytas iš kelių skylių, atsišakojusių nuo centrinės skylės. Didžiausia šių šakų buvo SG-3, kurios gylis siekė 12 261 metrą. Tačiau nepaisant tokio milžiniško gylio, šios skylės plotis buvo ne ką didesnis už pietų lėkštę.
Palyginimui, šios skylės gylis yra panašus į Everesto ir Fudži kalnų aukštį kartu sudėjus. Ji taip pat yra gilesnė už pačią giliausią vandenyno vietą – Marianų įdubą, kurios gylis siekia 11 034 metrus žemiau jūros lygio.
Tiesa, lenktynes į žemės gilumą pradėjo amerikiečiai. XX a. 7 deš. pradžioje JAV pradėjo projektą „Mohole“ – bandymą pragręžti Žemės plutą, siekiant gauti ribos, skiriančios Žemės plutą ir mantiją, mėginių. Tai jie norėjo padaryti gręždami jūros dugną netoliese vulkaninės salos Ramiajame vandenyne prie Meksikos. Deja, šis bandymas buvo nesėkmingas. Susilaukus pasipriešinimo iš mokslininkų bendruomenės ir susidūrus su netinkamu valdymu bei finansavimo problemomis, projektas buvo nutrauktas.
Rusijoje vykę procesai buvo daug sklandesni. Gręžimas buvo pradėtas 1970 m. gegužės 24 dieną ir tęsėsi iki 1992 m., kuomet projektas buvo uždarytas netrukus po SSRS žlugimo. Tačiau šio projekto pabaigą lėmė ne tik politinė suirutė ir pinigų trūkumas. Kaip praneša „BBC Future“, gręžimas buvo nutrauktas, kai temperatūra skylės apačioje pasiekė 180℃. Ši temperatūra buvo daug didesnė, nei prognozavo mokslininkų kurti modeliai.
Deja, dabar ši vieta yra apleista – joje liko tik apgriuvęs pastatas ir sandariai uždarytas vamzdis žemėje. 2008 m. Rusija pranešė apie savo planus sunaikinti šį gręžinį. Kai kurie spekuliuoja, kad ši duobė jau yra dalinai užpildyta cementu.
Savo klestėjimo laikais šis projektas suteikė daugybę naujų mokslinių žinių. Visų pirma, supergilusis Kolos gręžinys atskleidė neįkainojamos informacijos apie žemės geologiją, nes jame galima pamatyti maždaug 1,4 mlrd. metų apimančią Žemės istoriją. Labiausiai stebina tai, kad giliai po žeme rastos uolienos buvo prisotintos vandens. Prieš tai mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, nes jos buvo užsandarintos vandeniui nepralaidžiu uolienų sluoksniu. Tyrėjai taip pat atrado 14 suakmenėjusių mikroorganizmų rūšių, o ką jau bekalbėti apie aukso, vario ir nikelio nuosėdas.
Tiesa, apie šią vietą sklandė ir daugybė nepagrįstų gandų. Vienoje plačiai paplitusioje legendoje teigiama, kad per uolienų sluoksnį prasiveržęs grąžtas aptiko keistą urvą. Norėdami jį ištyrinėti, mokslininkai į gręžinį nuleido mikrofoną, ir išgirdo pragarišką kaukimą ir kankinamų pasmerktųjų riksmus. Visa tai, žinoma, tėra pagrindo neturinčios nesąmonės. Tačiau tikriausiai visi suprantame, kodėl Kolos supergilusis gręžinys buvo pramintas „vartais į pragarą“.
