Varniūnų žvyro karjeras - tarsi poilsio oazė vidury dirbamų laukų. Ten galima išsimaudyti, pasikepinti saulėje. Tačiau šios maudyklos nėra įteisintos bei tinkamai sutvarkytos. Ir panašu, kad nebus, nes seniūnės žvilgsnis krypsta į Kilučių ežero salą, kuriai tvarkyti ieškoma pusės milijono litų.
Reikėjo žvyro
Karjeras atsirado tuomet, kai tiesė kelią Biržai - Rokiškis. Smarkiai padidėjo žvyro poreikis, o jo klodai - po ranka. Sovietinė valdžia nesivaržė, palaimino karjero atidarymą.
Kasė žvyrą kelininkai, pylė kelio sankasą. Užbaigus kelio tiesimą, karjeras liko K. Požėlos kolūkio žinioje. Kolūkis kasinėjo žvyrą vidaus keliams taisyti. Pamažu seko karjero turtai, pabaigoje jame kapstėsi, kam tik reikėjo. Ir labai netvarkingai.
Širvėnos seniūnijos tuometinis viršaitis Albertas Vaitaitis susirūpino, kaip sutvarkyti karjerą.
„Kažkaip seniūnija, jau nepamenu, kokiu pagrindu, perdavė karjerą mūsų žiniai. Gal apie 2000 - uosius metus ėmėmės tvarkyti. Buldozeriu stumdėme supiltas žvyro atliekų krūvas, ekskavatoriumi lyginome iškastų duburių dugną. Leido mums naudotis žvyro, kurio labai reikėjo urėdijos keliams, likučiais, o už tai mums buvo iškelta sąlyga - apsodinti karjerą medžiais ir įrengti maudyklą", - mena Biržų miškų urėdijos urėdas Romanas Gaudiešius.
Urėdija rengė karjero želdymo talkas, jai nuoširdžiai talkino jaunieji miško bičiuliai. Karjero sausumos plotus apsodino ąžuolais, beržais, eglėmis ir pušimis. Dauguma sodmenų prigijo, sužaliavo miško želdiniai, papuošė karjerą, kurio bendras plotas - 13,2 hektarų.
Pietinėje karjero pusėje, kur didžiausi vandens plotai, urėdija įrengė maudyklą, supylė paplūdimį, įkasė metalinę persirengimo kabiną. Tiek iš jos buvo prašyta. Ir karjeras vėl sugrįžo seniūnijos žinion.
Apsauginė juosta
Vieną karščiu svilinančio rugpjūčio dieną nuriedėjau į karjerą maudytis. Vandens telkinių toli ieškoti nereikėjo - apie 4 km pavažiavus asfaltuotu Rokiškio keliu yra posūkis į dešinę palei želdynus. Pavažiavau žvyro keliu - staigi kilpa prie pirmojo duburio.
Vanduo jame tarsi pašildytas, bet maudykla nepatogi. Sunku nusileisti į vandenį ir iškopti, šlaitas statokas, duburys jau už kelių metrų staiga gilėja, traukia tolyn į save.
O ar čia galima važinėti, statyti automobilį? To paklausiau Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjos Elonos Pipiraitės.
„Tai būtų akivaizdus pažeidimas - negalima statyti automobilių arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio", atsako ji.
Bet kodėl aplinkosaugininkai nebaudžia važinėjančių po karjero apsaugines juostas, statančių jose automobilius? „Baudžiame, per dieną būna net keletas pažeidimų. Pažeidėjus nubaudžiame, apsukame ratą, jau, žiūrėk, kiti atvažiavę ir pasistatę automobilius arčiau vandens telkinio nei leistina. Kiti dar net sugalvoja nusiplauti automobilį. Taip atrodo, kad kovojame su vėjo malūnais. Manome, kad reikėtų sutvarkyti Varniūnų karjerus, sukurti patogumus žmonėms, tada būtų mažiau pažeidimų arba jų išvis nebebūtų", - sako aplinkosaugininkė.
