Šiandien į Pramonės gatvės sandėlius atkeliavo paskutiniai trys vilkikai su maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims. Vakar buvo atvežtas kondensuotas pienas ir trijų grūdų dribsniai. Šiandien Šiaulius pasiekė miltai, sausi pusryčiai ir makaronai.
„Maisto tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa", pasak Lietuvos „Raudono kryžiaus" draugijos Šiaulių skyriaus koordinatorės, būtų buvusi paskutinė ne tik šiais metais, bet ir šioje programoje, kuri buvo numatyta penkeriems metams. Skurstančiųjų džiaugsmui, programa pratęsta ir kitais, jau šeštaisiais programos vykdymo metais, skurstantieji sulauks Europos Sąjungos finansuojamos paramos.
Maisto paketai - penkis kartus
Maisto tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programos dalyviu tampama tuomet, kai gyvenimas tikrai pablogėja. Nuspręsta, jog taip yra tuomet, kai vienam šeimos nariui reikia išgyventi iš 525 litų per mėnesį. Tokių mieste - ne vienas ir ne du. O ir auga labiausiai nepasiturinčiųjų gretos ne per metus ar dvejus, bet kas mėnesį. Neįtikėtina realybė - prieš penkerius metus, kai programa pradėta vykdyti Lietuvoje, 800 šiauliečių pildė dokumentus Socialinės paramos skyriuje paramai gauti. Šiam, paskutiniam šių metų paramos dalinimui, prašymus pateikė 14 736 asmenys.
Vien per šiuos metus labiausiai nepasiturinčiųjų eilė išaugo penkiais tūkstančiais asmenų. Pasak „Raudonojo kryžiaus" draugijos koordinatorės Silvos Stanelienės, pirmoji maisto siunta, kuri į Šiaulius atkeliauja kovo mėnesį, buvo išdalinta 12-ai tūkstančių šiauliečių. Antrosios siuntos prašančiųjų eilėje jau buvo 600 žmonių daugiau. Beveik po tūkstantį skurstančiųjų ilgėja sąrašas, kai po dviejų mėnesių vėl ir vėl atkeliauja siunta.
„Per metus išdalinamos penkios maisto produktų siuntos", - sako I. Sungailienė, kuri drauge su Silva Staneliene visus tuos penkerius metus rūpinosi maisto siuntos labiausiai nepasiturintiems asmenims dalinimu.
Per šiuos metus šiauliečiams, kaip ir visos šalies labiausiai nepasiturintiems žmonėms, buvo išdalinta 11 produktų. Skurstantiems šiauliečiams išdalintos beveik 95 tonos miltų, beveik 13 tonų miežinių sausų pusryčių, 26 tonos nesaldinto kondensuoto pieno. Šiauliečiai pasidalino 6 tonas mišinio pyragui, 21 toną trijų grūdų dribsnių, beveik 13 tonų cukraus. Išdalintos net 44 tonos trijų grūdų košės, beveik 22 tonos makaronų, 12 tonų manų kruopų ir pustrečios tonos sviestinių sausainių.
Maisto produktų lieka
Pirmoji siunta, pasiekusi kovo mėnesį, buvo dalinama beveik du mėnesius. Taip ir kiekvieną kartą - neporinį mėnesį atvežta siunta išdalinama beveik per du mėnesius „Kubo" tinklo prekybos centruose, kurių Šiauliuose - trylika. Deja, kiekvieną mėnesį parduotuvėje lieka neatsiimtų maisto produktų, kurie atkeliauja į „Raudonojo kryžiaus" draugijos, įsikūrusios Vytauto g. 60-2, patalpas. Lapkričio 10 dieną, pasak I. Sungailienės, ir čia baigėsi priešpaskutinės šių metų siuntos dalinimas. Deja, ir čia ne visi žmonės atsiima taip jiems reikalingus maisto produktus. „Raudonojo kryžiaus" koordinatorės pastebi, jog taip atsitinka ir dėl to, kad pasikeičia žmonių gyvenimas - vieni nuo skurdo bėga iškeliaudami gyventi ir dirbti į užsienį, kiti čia pat susiranda darbą arba net pamiršta paramą.
Tad lapkričio 10 dieną ir „Raudonojo kryžiaus" draugijos maisto produktai keliavo į daugelį mieste esančių nevyriausybinių organizacijų, turinčių paramos gavėjo statusą, kurių nariams taip pat pristinga lėšų išgyventi. Maisto daviniai atiteko invalidų draugijai, šeimoms su negalia, Aklųjų ir silpnaregių draugijai, pensininkų mokytojų klubui „Šviesa".
Padaugėjo... rajono gyventojų
Norint gauti maisto labiausiai nepasiturintiems asmenims paramą, pasak S. Stanelienės, būtina turėti asmens dokumentą ir deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai gali būti ir savivaldybės, ir kito rajono adresas. Beje, šiai siuntai pirmą kartą buvo reikalaujama žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą ne Šiaulių mieste, pristatyti iš registracijos vietos seniūnijos arba socialinės paramos skyriaus pažymą, kad žmogus savo deklaruotu adresu neima paramos.
„Labai mieste padaugėjo žmonių iš rajonų, aplinkinių kaimų, kuo naudojamasi. Toks žmogus gali gauti du maisto paketus", - sako S. Stanelienė.
Specialiu ženklu pažymėti maisto produktai labiausiai skurstantiems asmenims nėra skirti pardavimui, tačiau pasitaiko ir tokių faktų. Koordinatorės pastebi, jog nemažus kiekius produktų gaunantys žmonės kartais jų ir nesunaudoja. Dešimties asmenų šeima vienu metu parsineša didelius kiekius produktų ir kartais neįvertina, kad jų turės užtekti ilgam. Praėjusią karštą vasarą žmonės skundėsi, kad kruopose įsiveisė vikšrų, „Mes nuvažiavome įsitikinti ir nustebome, kad produktai - pernykščiai, o per tokį laiką gali apsigyventi ne tik kandys, bet ir sudrėkti", - mąsto darbuotoja.
Išradingos šeimininkės maisto produktų kokybe nesiskundžia. Iš trijų grūdų dribsnių verda ne tik košes, bet kepa sausainius, sveikuolių kotletus. Kitos skundėsi, kad tokių makaronų ar mėsos konservų net šuo valgyti nenorėjo. I. Sungailienė įsitikinusi, jog nekokybiškų produktų maisto tiekėjai nefasuoja - atkeliauja įprasti gaminiai, kuriuos virti vien vandenyje nepakanka, reikia ir meilės, ir išradingumo.
