Kokie bus JAV santykiai su Rusija, Barackui Obamai tapus prezidentu? Tai labai painus klausimas.
Istorija parodė, kad ne kartą Sovietų Sąjungai su dešiniaisiais respublikonais susitarti buvo lengviau negu su demokratais. Sakykim, respublikonas Richardas Nixsonas lengvai susitarė ir be jokių didesnių sentimentų pagerino santykius su komunistine Kinija. O valdant demokratui Jimmy Carteriui JAV santykiai su kita komunistine valstybe – SSRS – labai pablogėjo, nes jis principingai kėlė žmogaus teisių pažeidimo Sovietų Sąjungoje klausimą ir ryžtingai pasipriešino jos invazijai į Afganistaną.
Tie, kurie skambina pavojaus varpais, esą B. Obamos vyriausybė būsianti kone prorusiška, užmiršta visai neseną istoriją, tiksliau, dar vis dabartį.
Juk ne kas kitas, o G. Bushas yra vienintelis JAV prezidentas, kuris pažvelgė KGB karininkui Vladimirui Putinui į akis ir ten išvydo sielą. Kaip sako amerikiečiai, wow. Kaip tik valdant dešiniajam G. Bushui JAV – dėl karo Afganistane – suartėjo su diktatoriškais Centrinės Azijos režimais. Tiesa, JAV žodžiais pasmerkė Rusijos veiksmus Gruzijoje, bet, skirtingai nei Australija ar Švedija, nieko daugiau nepadarė. Žodžiai liko vien žodžiais.
Beje, ne B. Obama, o dabartinė JAV užsienio reikalų ministrė Condoleezza Rice leido suprasti, kad Gruzijos ir Ukrainos siekiai integruotis į NATO yra tolimos ateities (kurios gali ir nebūti) klausimas. Tiesa, Rytų ir Vidurio Europos šalys tapo NATO narėmis, bet tai greičiau demokrato Billo Clintono ir palankiai susiklosčiusios geopolitinės padėties, o ne G. Busho, kuris vos atėjęs į valdžią buvo įveltas į karą su terorizmu, nuopelnas. Prisiminkime, Amerikos, valdomos G. Busho vyresniojo (taip pat respublikono), nebuvo tarp pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvos nepriklausomybę.
Manyčiau, nėra didesnio pagrindo tikėtis, kad B. Obamos vyriausybė bus daug palankesnė Rusijai nei G. Busho administracija. Kad B. Obama draugiškai kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, nieko nereiškia, ir iš to nereikėtų daryti kokių nors rimtų išvadų.
Kaip ten bebūtų, JAV, atrodo, iš visų įmanomų kandidatų išsirinko vieną pačių geriausių prezidentų, kuris formuoja vyriausybę iš labai patyrusių politikų, ekonomistų, nežiūrėdamas jų partinės priklausomybės. Tai neduoda jokio pagrindo manyti, kad ši komanda Rusijos atžvilgiu bus akla ir naivi. Greičiau gali būti ir taip, kad bus mažiau karingos, bet tuščios, kai kada sentimentalios retorikos, o daugiau realių veiksmų. Tai yra, kai valdžioje bus B. Obama, Rusijai elgtis kaip panorėjus bus sunkiau nei dabar.
Jau vykstant rinkimų kampanijai B. Obama buvo priverstas išsakyti savo nuomonę Rusijos atžvilgiu. Be abejonės, pretekstu buvo Gruzijos ir Rusijos karas. B. Obama labai aiškiai pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos elgesio kaimynų atžvilgiu. Priminsiu, ką jis pasakė rugsėjo 27 dieną: „Turint galvoje, kas įvyko per praėjusias savaites ir mėnesius, mūsų [JAV] politika Rusijos atžvilgiu turi būti peržiūrėta, nes atgimstantis Rusijos agresyvumas kelia grėsmę viso regiono stabilumui. Jų [rusų] veiksmai Gruzijoje yra nepriimtini.“ B. Obama sakė, kad prezidentas G. Bushas neįvertino Rusijos galimybių ir jo susižavėjimą V. Putinu, pažvelgus į šio akis, pavadino nesuprantamu.
Neseniai interviu JAV televizijai NBC B. Obama pareiškė, kad vienas jo prioritetų bus sureguliuoti santykius su Rusija. Jis pabrėžė, kad stengsis susitikti su Rusijos prezidentu D. Medvedevu ir ministru pirmininku V. Putinu. B. Obama atkreipė dėmesį, kad dėl energetikos išteklių kainų augimo (kuris, beje, jau praeityje) Rusija bando daugelyje sričių primesti savo valią, „keldama grėsmę kaimyninėms valstybėms“. Jis vėl prisiminė Gruziją ir pareiškė, kad Rusija „pradėjo aktyviai pažeidinėti tarptautines normas“. B. Obama pabrėžė, kad Amerika nori bendradarbiauti su Rusija „tose srityse, kuriose yra įmanoma“.
O V. Putinas jau suskubo pareikšti, kad Rusiją iš B. Obamos „pasiekė teigiami signalai“, galintys rimtai pagerinti Rusijos ir JAV santykius. Rusijos premjeras sakė, kad tai ypač susiję su NATO plėtra ir JAV priešraketinės sistemos dislokavimu Lenkijoje ir Čekijoje. B. Obama yra pareiškęs, kad tapęs prezidentu peržiūrės šios sistemos veiksmingumą ir reikalingumą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad B. Obama jos atsisakys.
Tai, kad B. Obamos gynybos ministru lieka Robertas Gatesas, rodo, jog JAV politikos tęstinumas, bent jau gynybos srityje, iš principo išliks. Be to, PRG sistema yra tik dalis priešraketinio skydo, išdėstyto keliose skirtingose geografinėse platumose ir nukreipto prieš Iraną. Pats B. Obama kol kas aiškiai savo požiūrio nėra išdėstęs. Galbūt dėl to, kad nenori diskredituoti dabartinės Amerikos užsienio politikos, o galbūt ir dėl to, kad dar pats nėra nusprendęs, ką darys. Beje, Lenkija ne taip seniai pareiškė, kad išrinktasis JAV prezidentas pažadėjo skydo statybą tęsti. Kol kas sunku pasakyti, kaip visa ši skydo epopėja baigsis, tačiau B. Obamai šios idėjos atsisakyti nebus taip lengva, kaip gali atrodyti naivuoliams.
Tačiau net jeigu B. Obamos vyriausybė ir nuspręstų, kad skydo nereikia, lieka daug klausimų, kuriais jam bus sunku rasti bendrą kalbą su Rusija. Tai visų pirma greitėjantis Rusijos riedėjimas link diktatūros, spaudos ir politinių laisvių suvaržymas, agresyvėjanti politika kaimynų atžvilgiu.
Nereikėtų užmiršti, kad Amerikos užsienio reikalų ministre bus Hillary Clinton, kurios pažiūros, taip pat ir Rusijos atžvilgiu, yra kur kas konservatyvesnės nei B. Obamos. Svarbiausia turbūt tai, kad B. Obama tikrai renka „žvaigždžių komandą“, o tokia komanda Rusijos problemų ir keliamų grėsmių paprasčiausiai negali nematyti. Todėl, tikėtina, B. Obama net nebandys žvelgti į V. Putino sielą.
Jonas Motiejūnas
