Galvos svaigimas – labai populiarus sveikatos sutrikimą, kuris gali pasireikšti labai įvairiai. Pavyzdžiui, išgirdę žadintuvą, staigiai pašokame iš lovos ir jaučiame, kad ratu sukasi aplink esantys daiktai. Toks lengvas galvos svaigimas gali atsirasti ne tik atliekant staigius judesius. Jausmą tarsi žemė slysta iš po kojų galima pajusti ir būnant dideliame žmonių būryje.
Galvos svaigimas gali varginti netgi ramiai sėdint ar gulint. Pasirodo, galvos svaigimas yra labai susijęs su arteriniu kraujo spaudimu ir jo gydymu. Apie vis tai „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėtasi su Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininku, gydytoju neurologu, profesoriumi Antanu Vaitkumi.
Moterys skundžiasi tris kartus dažniau
Nors galvos svaigimas nesvetimas daugeliui žmonių, gydytojas konstatavo, kad galvos svaigimu kaip ir galvos skausmais vis tik dažniau skundžiasi moterys.
„Moterys galvos svaigimu skundžiasi tris kartus dažniau. Tradiciškai yra atliekami epidemiologiniai, populiaciniai tyrimai, tyrėjai naršo korteles, duomenis sveikatos sistemoje, bet ir vyrų yra nemažai tik gal jų mažai kreipiasi. Bet anatomiškai, neurochemiškai ir vyrai turėtų turėti daugiau galvos skausmų, nei žinoma populiaciniais tyrimais“, – pastebėjo gydytojas.
Nors, kaip minėta, svaigimo pobūdis gali būti skirtingas, gydytojo pastebėjimu, dauguma pacientų yra turintys paprastą vestibuliarinio aparato sutrikimą. „Tai yra kai yra pozicinis svaigulys, kai vertiesi, pasisuki, pasilenki, staiga atsiloši, kai tam tikra padėtis sukelia svaigimą. Bet jis dažniausiai yra trumpalaikis“, – dėstė A. Vaitkus.
Jo aiškinimu, populiariausias ūmiai užklumpančio galvos svaigimo amžius yra 18–40 metų. Tokiems sutrikimams įtakos gali turėti ir virusiniai ausies uždegimai, pavyzdžiui, po sirgimo sloga.
„Kai turi slogą, užsipildo sinusai, skauda, šnypšti, dažniausiai atsiranda infekcija sinusuose ar nosies ertmėje, atsiranda antrinis bakterinis uždegimas, kuris turi įtakos sukelti vienos ar kitos pusės vestibuliarinio aparato veiklą. (...) Dėl to ne tik kad užgula ausis, zvimbia, cypia (...), uždegimas savo ruožtu sąlygoja aplinkinių audinių autoimuninį uždegimą, o to pasekmė – sutrikdyta vestibuliarinio aparato veikla“, – pasakojo gydytojas.
Vyresniame amžiuje gi atsiranda didesnė galimybė atsirasti kombinuotam svaigimui.
Be kita ko, kitą kartą galvos svaigimu besiskundžiantį pacientą reikia nusiųsti ne neurologui, o otorinolaringologui, kad jis visų pirma atmestų tam tikras patologijas.
Dėl svaigimo kalti vaistai
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dažnas reiškinys – vaistų sukeltas svaigimas kaip šalutinis poveikis:
„Patenka pas mus į konsultaciją pacientas, kuris vartodamas visus žinomus Lietuvoje registruotus vaistus nuo svaigimo skundžiasi, kad svaigimas nepraeina. Svaigsta lyg ne taip pat, bet pastoviai svaigsta. Tai čia yra vaistų sukeltas svaigimas. Vieną vaistą geriant nebūtų tokių šalutinių poveikių, bet vartojant kelis jie duoda akumuliacinį veikimą.“
Pasak jo, kai galvos svaigimą pridengia vaistų vartojimas, tai gali būti sukelta ir amžinių pakitimų, mat tuo metu keičiasi kraujagyslių adaptaciją prie kintančios kūno padėties. Tai yra, kai staiga keičiant kūno padėtį sunkiau iš karto pakelti kraujo spaudimą.
„Visada būtina prisiminti, kad kraujagyslių elastingumas su amžiumi negali nesikeisti, adaptacija smegenų aprūpinimo krauju labai svarbi. Dar visi įpratę matuoti kraujo spaudimą sėdit arba gulint. Turime tokį reikalavimą, kas susiję su svaigimu, tai reikia spaudimą pamatuoti sėdint ir, praėjus penkioms minutėms – stovint.
Jei kraujo spaudimas krenta, reikia peržiūrėti vaistus, žiūri tada tuos, kurie turi trumpesnio veikimo efektą, nes vaistai gali akumuliuotis, ir prie ilgo veikimo pridėti staigų kraujo spaudimo svyravimą. Kai turime svaigimą dėl vaistų, turime tikimybę, kad pacientui sutriks pažintinės funkcijos, nes vaistais dirbtinai sukeliame didesnę smegenų audinio nepakankamą kraujotaką“, – aiškino gydytojas.
Pasak jo, ne mažiau svarbu paciento perklausti ir apie jo vartojamus papildus, mat informacijos apie tai informacinėje sistemoje nėra, o poveikis gali būti svarbus:
„Taigi jei nerandi tikrosios priežasties, peržiūrėk vaistų dėžutę, nerandi vidinės ausies problemų, peržiūrėk vaistų dėžutę, nerandi galvos tyrimuose kraujagyslėse rimtų pakitimų, peržiūrėk vaistų dėžutę. Ir perklausk maisto papildus, jie irgi gali duoti akumuliacinį efektą.“
Galvos svaigimas – ir insulto simptomas
Paklaustas, ar galvos svaigimas gali būti ir insulto ženklas, gydytojas pastebėjo, kad ne viską galima vertinti vienareikšmiškai. Tačiau prasidėjus ūmiam galvos svaigimui tikslinga būtų vykti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
„Jei svaigimas yra sukamojo pobūdžio, kai tave verčia, atsiranda šleikštulys, svaigimas į vieną pusę, labai panašų į vidinės ausies problemas, bet ir nebūtinai 100 proc. Dažniausiai tai trunka kelias sekundes, bet jei yra užsitęsęs svaigimas, reikia pamatyti jį lydinčius simptomus apžiūros metu ar priėmimo skyriuje. Gerai, kad skubios pagalbos gydytojai yra tobulos kvalifikacijos, nes gali vertinti daug simptomų ir ūmių būklių, nereikia net neurologo.
Paprastai esant ūmiam svaigimui, kuris verčia gulėti, reikėtų, kad apžiūrėtų gydytojas, nes iš 10-ies du, vienas atvejis galima įtarti ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. (...) Ypač jei yra toks svaigimas, kad guli paslikas ir negali pasijudinti, nes yra pykinimas, turėtų būti įvertinamas“, – pastebėjo gydytojas ir pridūrė, kad vis tik toli gražu ne visiems pacientams bus nustatomas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
Vis tik A. Vaitkus akcentavo, kad galvos svaigimas būtų susijęs su galvos smegenų kraujotakos sutrikimu yra labai retas dalykas.
„Smegenys yra taip sutvertos, kad gali sutrikti kraujotaka didžiosiose smegenyse, pusrutuliuose, ten dažniausiai įvyksta insultai, bet užpakalinėje galvos smegenų dalis, kur pati seniausia kraujotakos sistema yra tobula. Jei paimtume 100 insultų, tai galbūt 10–15 atvejų ir būtų, kad būtų galvos smegenų insultas užpakalinėje dalyje. O ta dalis ir yra atsakinga aprūpinti vestibuliarinį aparatą, maitinti vidinę ausį. Tad toje vietoje yra labai reti insultai ar galvos kraujotakos sutrikimai“, – aiškino neurologas.
Jis priminė, kad prieš 30 metų buvo populiaru galvos svaigimus „nurašyti“ galvos smegenų mikroinsultui.
„Buvo žymiai mažiau kalbama apie vestibuliarinį aparatą. Dabar otorinolaringologų pagalba, atsiradę technologiniai sprendimai, tyrimai leido pažvelgti arčiau ir padaryti perversmą – 80 proc. svaigulių „numesta“ nuo galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo ar sutrikimo sąvokos“, – pažymėjo A. Vaitkus.
