Birželio 15-16 d. vykusi eilinė Europos Vadovų Taryba nesusilaukė nei išankstinio ažiotažo, nei jai pasibaigus bent kiek energingesnių vertinimų. Todėl Vardenis Pavardenis, apie kurio reikalus Taryba šiek tiek kalbėjo, iš dalies teisus, nekreipęs per daug dėmesio į šį susitikimą..
ES vadovai pažymėjo, kad pernai birželį tokioje pat Taryboje buvo numatytas „apmąstymų laikotarpis“ (paskelbtas ryšium su Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo proceso įstrigimu) ir sveikina šalių narių iniciatyvas surengti tam skirtas konferencijas, o Europos Komisiją – paskelbus „planą D“ (demokratija, dialogas, diskusija). Manytina, kad ir Vardenis Pavardenis ES pakraštyje kažkuo tuose apmąstymuose ar bent renginiuose (renginiuose ar bent apmąstymuose apie ES) dalyvavo.
Vadovai taip pat pareiškė, kad ES veikia ir kad ji veikia ten, kur jiems, vadovams, atrodo svarbiausia – spręsdama imigracijos, nelegalaus žmonių gabenimo, terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo problemas. Taigi vadovai sutiko su numatoma pažanga įgyvendinant Šengeno taisykles, stiprinant išorės sienų kontrolę, plėtojant sienų apsaugos tarnybų ir policijos bendradarbiavimą, derinant vizų režimą, prieglobsčio suteikimo taisykles ir pan.
Atskirai ES lyderiai aptarė nenunykstančią europietiškosios gyvensenos svarbą. Tenka ją apmąstyti iš naujo – to reikalauja globalizacija ir demografiniai procesai. Bent trys dalykai yra būdingi tam mūsų gyvenimo stiliui.
Pirma, tvarus ekonomikos augimas – dar kartą pabrėžiama, kad mūsų ekonominė plėtra turi būti tokia, kuri nenuskriaustų būsimųjų kartų jų galimybėse turėti deramą gerovę.
Antra, klimato pokyčiai – ir toliau skelbiami raginimai bei raginimaisi rūpintis anglies dvideginio emisijos mažinimu, tiksliau – konferencijų ir tarptautinių sutarčių, skirtų bendriems veiksmams, nukreiptiems į tų emisijų mažinimą, rengimu.
Trečia, garsioji Lisabonos strategija, po jos peržiūrėjimo skirta visomis įmanomomis priemonėmis siekti spartesnio ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje – čia, greta jau esamo akcento žinioms ir inovacijoms, pabrėžiamas ir mažų bei vidutinių įmonių vaidmuo bei būtinumas lengvinti ir skatinti jų kūrimąsi bei veiklą. Šalių narių vadovai šioje srityje pastebėjo ir pasveikino vieną rimtą pasiekimą – apkarpytos Paslaugų direktyvos priėmimą.
Daugiau konkrečių teigiamų poslinkių vadovams rasti nepavyko, todėl teko pasitenkinti pritarimu Europos Komisijos ketinimams kitų metų pavasario EVT pateikti visapusę Vieningos rinkos apžvalgą, socialinio matmens ES veikloje tradiciniu pabrėžimu, darsyk patvirtinti pritarimą Europos technologijos instituto steigimui ir pakartoti įprastines mantras apie investicijų į žinias ir inovacijas reikšmę, universitetų nenykstantį vaidmenį ir pasiryžimą apsaugoti vartotojų sveikatą ir ginti jų teises.
Kiek svarbiau – ypač mums, naujosioms šalims narėms, turinčioms, greta bendrų su senbuvėmis problemų ir akivaizdžiai kitokių – yra tai, kad EVT patvirtino savo kovo mėnesio pareiškimą dėl Energijos politikos Europai ir paskatino Komisiją bei Tarybą iki kitų metų pavasario parengti prioritetinį Veiksmų planą. Vadovai paskelbė ir tam tikras gaires tokiems veiksmams. Visa tai, žinoma, toli gražu nereiškia kokio nors ryškesnio poslinkio link bendros ES politikos energetikos srityje, tačiau ir problemos suvokimas, ir siekiai imtis daugiau bendrų veiksmų yra sveikintini.
EVT pasveikino Slovėniją įvykdžius finansinės konvergencijos reikalavimus ir tapus pirmąja iš naujųjų šalių narių, pradedančių naują Ekonominės ir pinigų sąjungos plėtros etapą. Greta to vadovai pareiškė, kad „Europos Vadovų Taryba taip pat giria Lietuvą už iki šiol jau pasiektą konvergenciją ir išreiškia savo paramą į stabilumą orientuotai Lietuvos valdžios politikai“.
Apibendrintume taip. Tai bene pirmas ES vadovų susitikimas, kur taip ryškiai atsispindėjo dalyvių nusiteikimas atsižvelgti į žmonių reikalavimus ir rūpesčius. Tai liudija vadovų dėmesio sutelkimas į imigracijos ir sienų apsaugos, socialinės apsaugos bei aplinkosaugos klausimus, o dar labiau – pasižadėjimai daugiau atsižvelgti į būsimųjų ES naujų narių „absorbavimo pajėgumus“ (čia Austrija, remiama Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos, netgi bandė įsiūlyti šį reikalavimą kaip būsimos ES plėtros kriterijų, bet, priešinantis Britanijai, Švedijai ir naujosioms narėms, galop buvo pasitenkinta absorbavimo pajėgumų paminėjimu be „kriterijaus“ rango).
To paties kelmo yra ir kiti du svarbūs sprendimai, abu praktiškai reiškiantys įstrigusios ES Konstitucijos reikalavimų įgyvendinimą. Pirma, EVT nusprendė, kad Komisija, rengdama naujų ES teisės aktų projektus, turi pateikti juos šalių narių parlamentams, kviesdama juos prisidėti prie „politikos formavimo proceso tobulinimo“. Tiesioginis nacionalinių parlamentų įtraukimas į Bendrijos teisės aktų rengimą gali būti net labai reikšminga naujovė. Beje, pradiniame variante buvo siūloma, kad Komisija „atsižvelgtų“ į parlamentų pasiūlymus; galutiniame sprendimo variante reikalavimas buvo suminkštintas iki „teikti deramą dėmesį“ tiems pasiūlymams.
Antra, vadovai sutarė, kad visi ES tarybos posėdžiai, kuriuose bus priimami nauji ES teisės aktai, turi būti atviri publikai; tai užtikrins tiesioginė televizijos transliacija bei vaizdo įrašai, kurie bus laikomi Tarybos tinklalapyje vieną mėnesį.
Kita vertus, EVT nedrįso aptarti kvailystės (kainuojančios ES piliečiams 200 milijonų eurų kasmet) su kasmėnesiniu Europos Parlamento keliavimu savaitei posėdžiauti Strasbūre, ji taip pat nepritarė Komisijos siūlymui ES steigimo (Romos) sutarties 50-mečio proga kitų metų pavasarį pasirašyti dokumentą apie ES tikslus (pasitenkinta nutarimu pasirašyti bendrą deklaraciją apie ES vertybes ir siekius).
Todėl galop Vardenis Pavardenis iš dalies teisus, iš dalies neteisus, nekreipęs per daug dėmesio 25 ES šalių narių vadovų susitikimui Briuselyje.
