V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu. „Tikiuosi, kad naujas Komisijos statusas, taip pat platūs jos įgaliojimai leis geriau koordinuoti Gynybos ministerijos, kitų žinybų ir karinės pramonės komplekso įmonių bendradarbiavimą, operatyviai spręsti visus valstybinio karinio užsakymo vykdymo organizavimo klausimus“, – sakė Rusijos vadovas.
Anksčiau komisija buvo vyriausybės struktūroje ir jai vadovavo vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, dabar tapęs pirmuoju komisijos pirmininko pavaduotoju. Kalbėdamas apie komisiją tiesioginiame kanalo „Rossija“ eteryje, jis pažymėjo: „Aš pats prašiau prezidento pakelti lygį, padaryti ją prezidentine. Kodėl tai svarbu? Todėl, kad dabar pas mus neeilinis periodas. Dabar lūžio momentas, kuris turi būti būtinai visapusiškai realizuotas. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje reikia skubiai aprūpinti kariuomenę ir laivyną viskuo, ko reikia, kad mūsų bijotų ir mus gerbtų.“
Kad V. Putino sprendimo reikšmingumas ir D. Rogozino paaiškinimai taptų aiškesni, reikia įvertinti bendrą vicepremjero santykių su gynybos ministru S. Šoigu kontekstą.
Kaip teigė Rytų Europos studijų centro analitikas M. Laurinavičius, S. Šoigu pasiūlė prezidentui likviduoti Federalinę valstybinio gynybos užsakymo tarnybą („Rosoboronzakaz“), kurios veiklą kuravo vicepremjeras D. Rogozinas, ir jeigu šiuo klausimu S. Šoigu pasiektų pergalę, D. Rogozino įtaka gerokai sumenktų. „Tai labai rimto konflikto tąsa. Tai du žmonės, kurie konkuruoja dėl galimybės viešumoje užimti antrą vietą po V. Putino. Rusijoje šiuo atveju gali būti išskiriamas viešas ir neviešas lygmuo. S. Šoigu su D. Rogozinu nuolat konkuruoja. Pavyzdžiui, pernai rudenį buvo bandoma S. Šoigu padaryti pirmuoju vicepremjeru, D. Rogozinas būtų buvęs jam pavaldus, bet taip ir nepavyko. Ginčas dėl komiteto yra naujas bandymas sumažinti D. Rogozino įtaką“, – konstatavo M. Laurinavičius.
Rugsėjo pradžioje V. Putinas sutiko su ministro pirmininko D. Medvedevo siūlymu panaikinti „Rosoboronzakaz“ tarnybą, reikšmingą jos funkcijų dalį perduodant Gynybos ministerijai. S. Šoigu lyg ir galėtų džiaugtis, bet po kurio laiko pasirodė jau minėtas prezidento sprendimas dėl KPK statuso pakėlimo (ką jau kalbėti apie tai, jog kartu su „Rosoboronzakaz“ buvo panaikinta Gynybos ministerijai pavaldi tarnyba „Rosoboronpostavka“ – taip jau D. Medvedevas atkeršijo S. Šoigu už jo sprendimą kreiptis dėl „Rosoboronzakaz“ panaikinimo tiesiai į prezidentą. Taigi, galima sakyti, kad D. Rogozinas gavo iš V. Putino savotišką „kompensaciją“ už ankstesnį aparatinį pralaimėjimą ir galios pusiausvyra buvo atkurta (karinės pramonės ir ginkluotųjų pajėgų techninio aprūpinimo klausimais oficialiai jis dabar – pirmas po prezidento).
Dabar apie naują ginklavimosi programą. Pagrindinis klausimas – kam jos reikia, juk yra tokia pat programa iki 2020 m.? Atsakymas galėtų būti toks, kad skiriasi vykdomos ir būsimos programos prioritetai. Pirmoji turi atnaujinti Rusijos kariuomenę, antroji – stumtelėti ją į priekį. Kaip sakoma – pavyti ir aplenkti Ameriką. Kaip dar 2013 m. rugsėjį paaiškino D. Rogozinas (t. y. dar prieš Krymą ir Ukrainą): „Būsimos programos tikslas – tai pačios įvairiausios robotų technikos – oro, antžeminės, povandeninės ir kitos – sukūrimas. Antra – tai ginkluotės, veikiančios pagal naujus fizikinius principus, sukūrimas“. Minėtoje laidoje jis pasakė: „Nauja ginklavimosi programa – tai protingos ginkluotės sukūrimo programa. Protinga ginkluotė – tai naujas mokslas. Dabartinė ginklavimosi programa daugiausia yra susijusi su unikalaus sovietinio įdirbio realizavimu, o daugiau mes nieko neturime. Naujos kartos generalinis konstruktorius turi būti naujos gamybos šakos kūrėjas.“
Karinės doktrinos atnaujinimas su nauja karine ambicija siejasi tiesiogiai. „Perspektyvi Valstybinė ginklavimosi programa turi atsižvelgti į visų pagrindinių strateginio planavimo valstybės gynybos ir saugumo srityje dokumentų nuostatas. Taip pat į atnaujintą Rusijos karinę doktriną, kurios projektas turi būti paruoštas iki šių metų gruodžio“, – pabrėžė V. Putinas.
Kartu jis aiškiai nurodė naujas grėsmes šalies saugumui, su kuriomis ir turės kovoti naujoji rusiška ginkluotė: JAV priešraketinės gynybos sistema, Amerikos greitojo globalaus smūgio koncepcija, na ir, žinoma, agresyvus NATO blokas, kuris artėja prie rytinių Rusijos sienų. Apskritai Vakarai, V. Putino nuomone, sukūrė krizę Ukrainoje, o dabar naudoja ją Aljansui reanimuoti (taip pat vis dažniau kalbama apie tai, kad Vakarai ruošią perversmą Rusijoje nepatenkintų dėl sankcijų oligarchų ir nusivylusių dėl Maskvos neryžtingumo Ukrainoje nacionalistų rankomis).
Taigi Kremliuje galutinai įsitvirtina nuomonė, kad JAV ir ES (ne Rusija) pradeda naują šaltąjį karą. Kaip tiesioginiame TVC kanalo eteryje pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, „Vašingtonas jau ne kartą įrodė, jog jo tikslas yra paaštrinti šitą krizę, kad galėtų išnaudoti Ukrainą kaip mainų objektą eiliniame savo bandyme izoliuoti ir susilpninti Rusiją“. Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas A. Puškovas savo straipsnyje „Kaukės numestos“ buvo dar agresyvesnis: „Vakarai konsoliduojasi aplink naują priešiškumo Rusijos atžvilgiu platformą, ir atskirų ES šalių ir politikų bandymai negali atsukti atgal šios tendencijos“.
Tačiau į naujas ginklavimosi varžybas Maskva, V. Putino teigimu, įsitraukti neketina. „Reikia per trumpą laiką perginkluoti kariuomenę ir laivyną, modernizuoti pramonę. Tai nesusiję su ginklavimosi varžybomis, tai susiję su tuo, kad mūsų pagrindinių gynybinių ir smogiamųjų sistemų resursas jau baigėsi ar baigiasi, o jeigu jau jas keičiame, tai keisti, žinoma, reikia į perspektyvias ir šiuolaikines“, – sakė Rusijos vadovas. Savo ruožtu D. Rogozinas paaiškino, kad Rusijos tikslas bus prilygti Amerikai ir NATO ar net jas pralenkti pagal ginkluotės efektyvumo, kokybės ir kainos kriterijus. „O dėl naujos ginklavimosi programos 16–25 metams, tai ji turi suteikti Rusijos Federacijai galimybę su „mažai kraujo“, tiksliau – su mažomis jėgomis, be naštos šalies ekonomikai, realizuoti visos mūsų didžiulės nacionalinės teritorijos visavertės gynybos galimybes, taip pat sukuriant protingą ginkluotę“, – pažymėjo vicepremjeras. Naujos programos finansavimas, anot jo, bus panašus.
Apibendrinant galima konstatuoti, kad Rusijoje (paliekant nuošalyje amžinas aparatines kovas) įsigali „vanagai“, ir nors Ukrainos klausimu V. Putinas juos dar pristabdo, šalies viduje imperinis militarizmas dominuoja. Blogiausia, kad Vakaruose (pirmiausia Amerikoje) irgi stiprina pozicijas šaltojo karo veteranai. Ir kiekviena įsisukančio konflikto pusė (kaip vaikų darželyje) tvirtina, kad pradėjo ne ji, ir šiuo atveju net nesvarbu, kas pradėjo – svarbu, kad niekas nė nebando sustoti. Ir abiejų stovyklų logika suprantama. Tik pasauliui tai nieko gero nežada...
