Šią savaitę Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris ir kiti Europos Sąjungos diplomatai išvyksta į Kazachstaną, kad susitiktų su savo kolegomis iš Vidurinės Azijos respublikų, pranešė dienraštis “International Herald Tribune”.
Vidurinė Azija, kurią valdo labiau ar mažiau autoritariniai lyderiai, dažnai demonstruojantys nepagarbą vakarietiškai suprantamoms žmogaus teisėsms ir teisėtumui, Vokietijos ir ES dėmesį patraukė tik po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų JAV.
Paprašiusi sutikimo įrengti karinę užnugario bazę, iš kurios būtų remiami Afganistano šiaurėje dislokuoti vokiečių kariai, Vokietija pradėjo gerinti santykius su represiniu Islamo Karimovo režimu Uzbekistane. 2005 m. gegužę jo saugumo pajėgos atidengė ugnį į taikios demonstracijos dalyvius, protestavusius prieš tai, kad kalėjimuose laikomi islamo ekstremizmu apkaltinti žmonės. Buvo nušauta mažiausiai 180 žmonių.
Nepaisant apverktinos padėties dėl žmogaus teisių, Vidurinės Azijos respublikos į rytus nuo Kaspijos – Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnija, Tadžikistanas ir Kirgizija – tampa vis svarbesnės Europai dėl kitos priežasties. Jos turi dujų, kurių reikia ES, kad sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau tam, kad pasiektų Vidurinės Azijos energetinius resursus, ES turi pademonstruoti išskirtinę vienybę, atremiančią Rusijos valstybinio energetikos milžino „Gazprom“ bandymus pakirsti europiečių ambicijas šiame regione, tvirtina dienraštis.
„Vidurinė Azija – tai nauja energetinės politikos arena, - pareiškė Nyderlandų gynybos ministerijos ekspertas Rusijos saugumo klausimais papulkininkis Marcelis de Haasas. – Europai reikia daugiau dujų. Jai būtina diversifikacija, kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos. Žaidimas Vidurinėje Azijoje aiškus. Svarbiausia problema – ar ES turi politinės valios pasiekti sėkmės šiame regione.”
Šios politinės valios išbandymu taps pats didžiausias ir ambicingiausias ES projektas – “Nabucco” vamzdynas, konstatuoja “International Herald Tribune”.
Sumanytas 2002 m. kaip pirmasis bloko bandymas sukurti vieningą energetinio saugumo politiką, 3,3 tūkst. kilometrų ilgio “Nabucco” dujotiekis turi prasidėti ties Turkijos ir Gruzijos bei Irano siena. Po to jis nusidrieks Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Vengrijos teritorijomis ir pasibaigs Austrijoje. Dujos juo priklausomai nuo politinės situacijos bus pumpuojamos iš Irako ir Irano, o taip pat iš Azerbaidžanui priklausančių naujų Kaspijos dujų verslovių, vėliau – ir iš Kazachstano.
Kol kas dujotiekio statybos imasi penkios bendrovės: Turkijos “Botas”, Bulgarijos “Bulgargaz”, Rumunijos “Transgaz”, Vengrijos “Mol” ir Austrijos OMV. Thomo Huemerio iš OMV teigimu, projektas kainuos 4,6–5 mlrd. eurų, o dujotiekis gali būti pradėtas naudoti 2012 m., jeigu pernelyg neužtruks konsorciumo techninės ir ekonominės ataskaitos parengimas. “Botas” atstovas spaudai pranešė, kad iki 2025 m., kai dujotiekis veiks visu pajėgumu, iki 15 proc. Europos Sąjungos dujų bus tiekiama iš Vidurinės Azijos. Tai būtų svarbus pasiekimas, turint galvoje tai, kad šiuo metu 25 proc. ES suvartojamų dujų atkeliauja iš Rusijos.
Kaip ir kitų stambių ES projektų atveju, dar reikia susitarti dėl projekto finansavimo. Investuotojai jau išsirikiavo eilėn. “Nabucco” konsorciumas nori, kad didžiąją statybos dalį finansuoti imtųsi Europos investicijų bankas. Pasak jo atstovo Dusano Ondrejickos, bankas laukia, kol bus užbaigta ataskaita. “Jei mūsų paprašys ir projektas pasirodys esąs gyvybingas, mes jį finansuosime. Vienas iš banko prioritetų – investuoti į tokius projektus kaip “Nabucco”, nes tai leidžia diversifikuoti energijos tiekimus”, - tvirtino jis.
Tačiau dujotiekio finansavimo klausimas atrodo nereikšmingas dalykas palyginti su ES energetikos politika, rašo “International Herald Tribune”. Kai praėjusį birželį už energetiką atsakingas ES komisaras Andris Piebalgas pranešė apie “Nabucco” konsorciumo įkūrimą, “Gazprom” jau buvo tam pasiruošęs. Jis įsikišo į procesą sudarinėdamas sandorius su svarbiausiais energetikos rinkos dalyviais.
Kazachstanas sutiko artimiausius 5 metus parduoti “Gazprom” visus savo eksportinius ir tranzitinius pajėgumus. Pagal 25 metus galiojančią sutartį su Turkmėnija Rusija gaus visą jos eksportui skirtų dujų perteklių. Jei gavyba padidės, “Gazprom” nupirks ir atsiradusius papildomus išteklius. “Gazprom” iki 2010 m. užsisakė didelę Uzbekistano tranzitinių vamzdynų dalį, taip užbėgdamas už akių dujas transportuoti ketinantiems mažesniems tiekėjams. Varšuvos Rytų tyrimų centro pranešime daroma išvada, kad ilgailaikis “Gazprom” tikslas – užsitikrinti dujų rezervų, transporto trasų ir dujų eksporto iš Vidurinės Azijos į Europą kontrolę.
De Haasas pareiškė, kad “Gazprom” ruošiasi torpeduoti “Nabucco” projektą. “Tai tiesiog atvira politika. “Gazprom” politika – visų pirma spaudimas, nes “Gazprom” – tai prezidentas Vladimiras Putinas”, - tvirtina ekspertas.
Rusija jau įsijungė į žaidimą prieš “Nabucco”, rašo dienraštis. Maskva ir ES priklausanti Vengrija susitarė pratęsti “Gazprom” dujotiekį “Žydrasis srautas”, kuris nutiestas Juodosios jūros dugnu iš Rusijos į Turkiją. Jo tęsinys nusidrieks beveik tuo pačiu maršrutu, kaip ir “Nabucco”, bet pasibaigs Vengrijoje, kurioje “Gazprom” stato milžiniškas požemines dujų saugyklas.
Atsakydamas į žurnalisto klausimą, kodėl ruošiasi remti rusišką projektą, nors Vengrija jau dalyvauja “Nabucco” konsorciume, Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsany atsakė: “Nabucco” – tai svajonė. Mes negalime šildyti savo butų svajonėmis.”
Turkija, kuri taip pat priklauso “Nabucco” konsorciumui ir veda derybas dėl stojimo į ES, irgi naudoja grubius politinius metodus. Ji nori kontroliuoti tranzitines į Europą “Nabucco” vamzdynu pumpuojamų dujų kainas ir net pasiruošusi transportuoti šiuo dujotiekiu rusiškas dujas.
Europos Komisija vidiniame pranešime padarė slogią išvadą dėl tokių Turkijos veiksmų pasekmių “Nabucco” likimui. Jie sugriaus ES pastangas diversifikuoti energijos importą ir neleis “Nabucco” veikti kaip vieningam projektui, prasidedančiam ties Turkijos siena su Iranu ir pasibaigiančiam Austrijoje. Huemeris iš OMV pripažino, kad tarifai ir tranzitinės kainos kol kas dar nė nepradėti aptarinėti .”Tai nėra paprastas projektas, - pripažino jis ir pridūrė: - Mes esame atviri siūlymui transportuoti “Nabucco” vamzdynu rusiškas dujas”.
Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime “Gazprom” atstovai pastebėjo, kad “Nabucco” vamzdynas – kol kas tik projektas. Anot de Haaso, pati didžiausia “Nabucco” problema – Europos Sąjungos neryžtingumas.
“Tikimybė, kad “Gazprom” pergudraus ES, yra labai didelė. Atrodo, kad Briuselyje to nesupranta”, - sakė jis. Jei ES nesiliaus švaisčiusi laiką, investuotojai pasitrauks į šalį, “Nabucco” liks svajonių dujotiekiu, o Rusija neleis Europai prasiskverbti į Vidurinę Aziją, daro išvadą “International Herald Tribune”.
