Valstybės kontrolė pernai atliko 21 veiklos ir 67 finansinius (teisėtumo) auditus, jau surikiavo ir šių metų planus. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sako, kad politikai įtakos jos vadovaujamos institucijos veiklai tikrai nedaro. „O tai, kad sulaukiame nemažai ir ne tik Seimo narių prašymų atlikti auditus vienose ar kitose institucijose, vertinu kaip įrodymą, jog esame reikalingi, kad mumis ir mūsų darbo rezultatais pasitikima“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė G. Švedienė.
– Jūsų atliekamų auditų geografija stipriai plečiasi keisdama įvairių sričių veiklos kokybę. Kokius praėjusių metų darbus laikytumėte ryškiausiais, naudingiausiais?
– 2011-aisiais pirmą kartą atlikome Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį (teisėtumo) auditą. Šis auditas atskleidė, kad neišnaudojamos visos galimybės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas naudoti kuo efektyviau. Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinį auditą atliksime kasmet, todėl tikiuosi, kad ateityje mūsų siūlymai leis fondo lėšas asmens sveikatos priežiūrai panaudoti gerokai efektyviau, skatins skaidresnį šių lėšų valdymą.
Pirmą kartą buvo audituota ir viešųjų pirkimų sistema - šis darbas padėjo pamatą mūsų būsimiems auditams viešųjų pirkimų srityje. Kita praėjusių metų naujovė - auditus savivaldybėse atlikome bendradarbiaudami su savivaldybių kontrolieriais: derinome savo auditų strategijas, keitėmės informacija bei darbo rezultatais.
2011 metais pirmą kartą pradėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinis (teisėtumo) auditas, kurio galutinius rezultatus turėsime šiais metais.
Dar vienas iš ryškesnių pernai atliktų auditų buvo elektros energetikos sektoriaus pertvarkos auditas. Tai didelis, sisteminis auditas, kuris buvo daromas ne svarbiausiems pertvarkos darbams pasibaigus, o koja kojon su vykdomomis reformomis, teisinės bazės pakeitimais. Šis auditas patvirtino, kad einama teisinga kryptim, tačiau dar ne viskas padaryta. Valstybės kontrolė nurodė konkrečius įstatymų bazės ir kitų teisės aktų trūkumus, kas turėtų būti tobulintina.
Teigiamą poveikį valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumui, racionalumui ir teisėtumui turėjo auditas, atliktas Mokslo taryboje. Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos davė teigiamą postūmį stiprinant skiriamų ir naudojamų biudžeto lėšų kontrolę.
Pernai atlikome ir valstybės skolos valdymo veiklos auditą. Jis ypatingas tuo, kad tai buvo tarptautinis auditas. Auditas patvirtino, kad Vyriausybė skolinasi sėkmingai, tačiau pateikėme pasiūlymus, kaip galima tobulinti skolos valdymo procesą, efektyviau valdyti vidaus rinkoje išleidžiamus valstybės vertybinius popierius. Šis auditas buvo naudingas ir Vyriausybei, ir mūsų auditoriams, nes mokėmės iš kitų šalių kolegų, turinčių didesnę valstybės skolos valdymo auditavimo patirtį. Audito metu buvo naudojama kitų šalių sukurta ir įdiegta valstybės skolos auditavimo metodika. Atlikus šį auditą, jo rezultatus pristatėme kitoms šalims, ir mūsų auditas buvo pripažintas vienu sėkmingiausių pavyzdžių.
Greta auditų vyko ir kiti darbai. Nuo šių metų vidurio auditus atliksime tiesiogiai taikydami tarptautinius audito standartus, todėl pernai intensyviai tam ruošėmės. Taip pat parengėme 2011-2015 metų valstybinio audito strategiją, pasirašėme bendradarbiavimo susitarimus su universitetais galvodami apie auditorių darbo patrauklumą, karjeros galimybes jauniems žmonėms, kurie papildytų valstybinių auditorių gretas.
– Ar Valstybės kontrolės auditoriai kviečiami į tarptautinius auditus kitose valstybėse?
– 2011-aisiais gavome nemažai kvietimų dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose audituose, bet ne visos siūlomos temos mums yra aktualios, o ir mūsų žmogiškieji ištekliai riboti, todėl ne visada galime pasiūlymus priimti. Dalyvausime Danijos inicijuotame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų paskirstymo, naudojimo ir prekybos sistemos audite, priėmėme Lenkijos pasiūlymą bendradarbiauti atliekant nacionalinių parkų auditą. Taip pat sulaukėme Lenkijos aukščiausiosios audito institucijos pasiūlymo dalyvauti atliekant šios institucijos veiklos vertinimo auditą. Šiuo pasiūlymu didžiuojamės, nes audituoti ir vertinti kitų šalių nacionalines audito institucijas yra kviečiamos tik tos šalys, kurios yra pelniusios pripažinimą.
Sulaukėme Europos Audito Rūmų pasiūlymo 2013 metais organizuoti visų Europos Sąjungos šalių aukščiausiųjų audito institucijų vadovų metinį susitikimą, vadinamąjį Kontaktų komitetą. Tai didelis iššūkis mums, bet kartu ir įrodymas, jog mūsų institucijos veikla tarptautinėje audito institucijų bendruomenėje yra vertinama.
– Ar politikai dažnai mėgina daryti įtaką Valstybės kontrolės veiklai?
– Politinės įtakos tikrai nėra. O tai, kad sulaukiame nemažai ir ne tik Seimo narių prašymų atlikti auditus vienose ar kitose institucijose, vertinu kaip įrodymą, jog esame reikalingi, kad mumis ir mūsų darbo rezultatais pasitikima. Yra pakankamai pavyzdžių, kai problemos matomos plika akimi, tačiau prašoma, kad vis dėlto auditas būtų atliktas ir pažeidimus konstatuotų Valstybės kontrolė, nes tik po mūsų institucijos išvadų imamasi priemonių problemoms spręsti.
Visi prašymai atlikti auditus, kuriuos gauname per metus, yra kaupiami ir, rengiant kitų metų audito programą, yra analizuojami, vertinami ir sprendžiama dėl jų įtraukimo į programą.
– Ar visada atsižvelgiama į Valstybės kontrolės pateiktas pastabas ir rekomendacijas?
– Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo lygis mūsų šalyje gana aukštas – kasmet įgyvendina daugiau nei 80 proc. mūsų pateiktų rekomendacijų. Europoje šis rodiklis dešimčia procentinių punktų žemesnis.
Tiesa, kai kurių rekomendacijų įgyvendinimas tęsiasi kelerius metus. Kita vertus, ne visos rekomendacijos lengvai įgyvendinamos. Yra atvejų, kai rekomendacijų įgyvendinimas susijęs su įstatymų pakeitimais, politiniais sprendimais.
Be to, labai svarbus mūsų audituojamų subjektų požiūris į auditą ir rekomendacijas. Yra institucijų, kurios dar audito metu stengiasi uoliai ištaisyti Valstybės kontrolės nustatytas klaidas. Tačiau yra ir tokių, kurios nesutinka su mūsų pastabomis ir sprendimus perduoda teismui. Beje, per 2011 metus tokių atvejų turėjome keturis, ir visas bylas Valstybės kontrolė laimėjo.
Esame institucija, prižiūrinti, kaip naudojamas valstybės turtas ir finansai, todėl norėtųsi daugiau pozityvaus požiūrio į mūsų darbą, į tai, ką mes rekomenduojame. Dirbame ne dėl savęs, savo darbu norime padėti institucijoms nedaryti klaidų, tinkamai ir racionaliai naudoti valstybės išteklius.
– Kokią pažeidimų dalį sudaro piktybiniai pažeidimai?
– Pirmiausia reikia pažymėti, kad pažeidimų kasmet mažėja, bet didėja neteisėtai panaudotų lėšų sumos. Nors 2011 m. buvo surašyti tik 5 sprendimai (2010 m. – 21), į valstybės biudžetą sugrąžinta 11,2 mln. Lt (2010 m. – 1,3 mln. Lt).
Kaip ir kasmet, vis dar nustatome ir tokių pažeidimų, apie kuriuos privalome informuoti teisėsaugos institucijas. Pernai teisėsaugai perdavėme 7 auditų medžiagas.
Stiprinant bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis pernai atnaujinome bendradarbiavimo susitarimus su Finansinių nusikaltimų tyrimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybomis.
– 2011-aisiais daug dėmesio skyrėte viešiesiems pirkimams. Kokias ydas nustatėte?
– Atliekant finansinius (teisėtumo) auditus matėme, kad viešųjų pirkimų srityje per maža konstatuoti faktą apie pažeidimą, reikalinga nustatyti priežastinį ryšį – kodėl institucijose tiek daug viešųjų pirkimų pažeidimų ir ką reikėtų padaryti, kad jų būtų mažiau.
Viešųjų pirkimų sritį pernai pasirinkome prioritetine ir atlikome išankstinį tyrimą. Identifikavome nemažai problemų, iš kurių išskyrėme keturias, mūsų manymu, svarbiausias, kurias audituosime šiais metais: supaprastintus pirkimus (tarp jų ir neskelbiamas derybas), sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę, centralizuotus viešuosius pirkimus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo viešuosius pirkimus.
Šiais metais prioritetine auditų sritimi pasirinkome viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas visuomenei.
Dėkoju už pokalbį.
Eltos vyriausioji redaktorė Eleonora Budzinauskienė
