Pernai gruodžio 30 d. „Lietuvos ryte“ pasirodė tekstas „Valstybininkas: pretenzija į sąvokos analizę“. Autoriai: Alvydas Jokubaitis, Raimundas Lopata. Ilgas politologinis tekstas su ilgu literatūros sąrašu. Jame nurodyti ir „valstybininko termino dezavacijai skirti tekstai... grindžiantys „valstybininkais pasivadinusių nomenklatūrininkų atmainos“ koncepciją“. Tarp jų – blogo Brazausko įrašas „Lietuvos ir Amerikos „valstybininkai“: (ne)nuskaidrinti mitai“.
Viskas okey. Cituoja, tai cituoja. Gal ir skaito.
Vis dėlto noriu šį bei tą patikslinti. Dezavacija, kiek supratau, čia reiškia pradinės prasmės atšaukimą. Sutikite, kad yra skirtumas, kas dezavuojama: valstybininkai ar „valstybininkai“. Kiek save pamenu, „valstybininkai“ (su kabutėmis) man atrodė ir atrodo įtartinas terminas. Apie tai neseniai rašiau („Grybauskaitė, Putinas ir šuo Pipiras“).
Terminas gali būti, koks nori (pvz., „albinosai“), bet prie termino norėtųsi dar ir turinio. Vietoje turinio žiniasklaidoje dažniausiai pateikiami neaiškiais kriterijais sudaryti pavardžių sąrašai. Per tiek metų, kol „valstybininkai“ audrina visuomenės vaizduotę, išvardytieji galėjo daugybę kartų susipykti ir vėl susitaikyti. Juk santykius lemia interesai. „Valstybininkai“ tai siejami su anglosaksais (ne vien su JAV), tai su „Dujotekana“. O kaip yra iš tiesų? Apie tai niekas nieko tiksliai pasakyti negali. Bet mielai tauzija.
Keli „Balsas.lt“ rašantys publicistai dažnai vartoja „valstybininkų“ terminą ir nepatiria didelių keblumų. Man „rimtas“ požiūris į „valstybininkus“ atrodo nerimtai – jau vien todėl, kad tekstuose per daug kabučių. Tačiau rašinių apie Lietuvos institucijas apraizgiusį „valstybininkų“ sąmokslą beveik nebraukau. Pamenu, neseniai išbraukiau pastraipą apie „pagrindinį „valstybininkų“ ideologą“. Mano motyvas – jei yra ideologas, tai turi būti ir ideologija. Bet kokia ta „valstybininkų“ ideologija? Kokie jos teiginiai?
Nė kiek neabejoju, kad Lietuvoje veikia Rusijos šnipai ir įtakos agentai. Bet ar jie susiraizgę į visiems jau žinomų „valstybininkų“ tinklą? Leiskite tuo suabejoti. Vaizdas tampa siurrealistinis, kada „valstybininkai“ vaizduojami dvigubais Rusijos ir JAV agentais. Vėlgi nė kiek neabejoju, kad ir tų dvigubų agentų apstu. Tačiau kaip jie gali sėkmingai veikti, jeigu jau maždaug du trys metai yra „demaskuoti“?
Grįždamas prie šio teksto pradžioje minėto A. Jokubaičio ir R. Lopatos teksto, drįsčiau teigti, kad dezavuoti reikia „valstybininkus“ su kabutėmis. O valstybininkus be kabučių aš linkęs asenizuoti – t.y. apšvarinti juos.
Mielai „valstybininkų“ terminą palaidočiau, tačiau, kaip sakoma, skaitančioji visuomenė neleis. Kai kam „valstybininkai“ labai reikalingi. Pakartosiu Algio Tilindžio užduotus klausimus.
Jei reikia atleisti M.Laurinkų iš ambasadoriaus pareigų, galima jam paskambinti ir pasakyti, kad atsistatydintų. Jei reikia atleisti D.Dabašinską, galima jam paskambinti ir liepti atnešti pareiškimą. Jei prezidentė lieps, ko gero, tikrai atneš ir atsistatydins. Negi prezidentė tokia silpna, kad negali paprasčiausiai atleisti tų pareigūnų „iš valstybės valstybėje“?
Bet štai kas tuomet atsitiks - tada nebeliks su kuo kovoti! Dabar bent kelias dienas nereikia aiškintis, kaip reiks gyventi valstybės piliečiams su praskolintu valstybės biudžetu ar skurdžiomis „Sodros” išmokomis. Juk daug smagiau politikams susikurti baubus ir ryžtingai su jais kariauti negu spręsti nuobodžius kasdienius klausimus. Pavyzdžiui, iš ko mokėti algas tiems patiems valstybės pareigūnams - policininkams, ugniagesiams, prokurorams, valstybės saugumo pareigūnams ar kariams?
--
P.S.
Didžiajai kovai prieš „valstybininkus“ reikia uždegančios muzikos. Suradau tam tinkančią polką. Ir dainuška prasminga: sena patranka – ne pabūklas... sena merga – ne stebuklas... bet stribus vis tiek užmušime. Vietoje „stribų“ kažkaip reikėtų įrašyti „valstybininkus“, bet šiame žodyje per daug skiemenų. Kita vertus, svarbu ne skiemenys, bet teisinga antivalstybinė ideologija.
Antivalstybininkų maršas
