Irma Kazlauskaitė
Nors kai kurie ekonomistai mano, kad poilsiavietės yra verslas ir jo rizikos nereikėtų perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių, dabartinė valdžia turi kitą nuomonę – pelningų valstybinių poilsiaviečių neverta parduoti.
Valstybinės poilsiavietės šiuo metu dirba taip, kaip joms pavyksta. Kalbėti apie jų veiklos analizę ar kontrolę labai sunku, nes ligi šiol nėra net bendro valstybinių poilsiaviečių sąrašo. Vis dėlto premjeras Algirdas Butkevičius turi savo nuomonę dėl tolesnio jų likimo – privatizuoti reikia tik nuostolingai veikiančias poilsines.
Pasak premjero, kalbant apie valstybės valdomas įmones (VVĮ), svarbiausia užtikrinti visuomeninius interesus, o privatizavimo klausimą galima svarstyti tik tais atvejais, kai VVĮ veikia komerciniais pagrindais ir ta veikla nėra sėkminga. „Iš tiesų potencialūs privatizavimo objektai galėtų būti poilsio namai, vaistinės, leidyklos, žirgynai ir kitos komercinę veiklą vykdančios įmonės, kurios dirba nepelningai ir kurių privatizavimas neturėtų jokios neigiamos įtakos ekonomikai. Šiuo metu Vyriausybė siekia efektyvinti VVĮ darbą į jas pritraukiant daugiau profesionalų ir nepriklausomų valdybos narių“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė jis.
Vyksta turto reforma
Premjeras pridūrė, kad šiuo metu vyksta valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdymo reforma, ir nuo naujųjų metų jis bus valdomas centralizuotai. Tuomet galės būti priimti optimalūs sprendimai ir dėl valstybinių poilsiaviečių.
Pasak jo, po reformos atsiras centralizuotas valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto valdytojas, kuris taip pat koordinuos valstybės institucijų priimamų sprendimų dėl nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos ar nurašymo procesus, atliks nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo rodiklių, tarp jų, žinoma, ir poilsiaviečių, vertinimą, kaups informaciją apie visą valstybės nekilnojamąjį turtą ir dėl jo sudarytus sandorius.
„Tai sudarys sąlygas valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemai sukurti. Šiuo metu atitinkamų įstatymų paketas jau pateiktas Seimui ir svarstomas jo komitetuose, priimti jį planuojama rudens sesijoje“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Butkevičius.
Pareigūnai tvarkosi pareigingai
Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras Palangoje „Pušynas“ greičiausiai nebus privatizuotas, nes veikia pelningai.
Kokį pelną pernai gavo šis centras, kuriame poilsiauti ir gydytis vienu metu gali apie 210 žmonių, neaišku, tačiau pajamos padidėjo daugiau kaip 2 tūkst. Lt – iki 4,5 mln. Lt. VRM atstovai sakė, kad „Pušynas“ išsilaiko iš už paslaugas gaunamų pajamų, iš biudžeto lėšų jam išlaikyti neskiriama, o uždirbtą pelną centras skiria jam atnaujinti, naujausiems gydymo įrenginiams įsigyti, aplinkai tvarkyti ir naujiems objektams projektuoti.
Pasirodo, jokios privilegijos ar nuolaidos „Pušyne“ poilsiaujantiems VRM darbuotojams neteikiamos. Atsižvelgdamas į metų sezoną, orus ir kitas sąlygas bei siekdamas subalansuoti kambarių užimtumą, „Pušyno“ direktorius turi teisę vidaus reikalų sistemos darbuotojams, kaip ir kitiems klientams, taikyti iki 30 proc. nuolaidą.
Parduodami nameliai
Valstybinių poilsiaviečių pardavimu užsiima VĮ Valstybės turto fondas, gavęs Vyriausybės patvirtintą jų privatizavimo sąrašą. Šiemet Valstybės turto fondas pardavė 3 poilsio namelius – du Varėnos rajone ir vieną Vilniaus rajone už maždaug 46 tūkst. Lt.
Dabar šio fondo sąraše yra 27 poilsiavietės – daugiausia nedideli poilsio nameliai ir keli dideli poilsio ir sveikatingumo centrai. Du iš jų, esantys Druskininkuose ir Palangoje, anksčiau priklausė Lietuvos bankui. Nemažai valstybinių institucijų – Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos – jau nebeturi savo poilsiaviečių.
Artėja aukcionai
Seimui priklausę poilsio namai Palangoje „Viešnagė“ ( bendras plotas 1043,51 kv. m) perduoti VĮ Turto bankui, kuris rugpjūčio pradžioje vyksiančiame aukcione ketina juos parduoti už 4,1 mln. Lt.
Liepos pabaigoje bus parduodama kita Seimo kanceliarijai priklaususi poilsiavietė – prie Didžiojo Siaurio ežero. Pradinė kaina – 1,17 mln. Lt. Per daugiau nei pusmetį Seimas vieną pastatą mėgina parduoti trečią kartą, o kitą – antrą. Netrukus Turto bankas taip pat parduos VRM Turto departamentui priklausiusius 20 medinių vasarnamių Šventojoje. Jų būklė tokia, kad pirkėjus gali sudominti tik žemės sklypas. Rugpjūčio pradžioje numatytame aukcione šių vasarnamių pradinė kaina – apie 1 mln. Lt.
Pelnu nesigiria
Atsekti, kas yra tikrasis valstybinių poilsio namų savininkas, nėra lengva. Pavyzdžiui, Šventojoje veikiantis didžiulis, 250 kambarių turintis reabilitacijos centras UAB „Energetikas“ turi 16 akcininkų, tarp kurių yra fizinių asmenų ir daugybė įvairioms savivaldybėms priklausančių šilumos tinklų įmonių – SP AB Alytaus šilumos tinklai, AB Druskininkų šilumos tinklai, SP AB Jonavos šilumos tinklai, AB Prienų šilumos tinklai, AB Šilutės šilumos tinklai ir t.t. Dar vienas akcininkas yra Švenčionių rajono savivaldybė, o UAB „Akordas 1“ kontroliuoja 92,65 proc. „Energetiko“ akcijų.
Kelių tiesimu užsiimančios bendrovės direktorius Gintautas Matulevičius teigė „Energetiko“ rezultatų neskaičiuojantis ir liepė kreiptis į komercijos vadovę, kuri į klausimą, ar sveikatos centro veikla pelninga, taip ir neatsakė. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rastenienė sakė, kad savivaldybė „Energetiko“ akcijų turi, tačiau pasiūlymo ilsėtis su nuolaidomis ji nėra gavusi, savivaldybės darbuotojai taip pat ten nesiilsi ir jokių lėšų šiam sveikatingumo centrui išlaikyti Švenčionių rajono savivaldybė neskiria.
Beje, „Energetike“ yra laisvų kambarių nuo rugpjūčio vidurio. Dvivietis kambarys parai kainuoja 170 litų (su pusryčiais). Kita UAB „NT valdos“, kurios akcininkai yra valstybinės įmonės, turi konferencijų centrą „Dubingiai“ Molėtų rajone ir poilsio namus „Litorina“ Nidoje. „NT valdos“ akcininkai yra AB „Lietuvos energija“, UAB Technologijų ir inovacijų centras, UAB Visagino atominė elektrinė, AB „Lesto“ ir AB „Litgrid“.
Pasak „NT valdos“ generalinio direktoriaus Tautgino Gelžinio, „Dubingiai“ veikia kaip konferencijų centras, todėl pajamos gaunamos fragmentiškai, o Nidoje veikiantys poilsio namai „Litorina“ pelnu taip pat negali pasigirti. „Išgyventi iš pajamų, kurios gaunamos tik sezono metu, gana sudėtinga. Be to, poilsio namų rinką iškreipia vadinamieji amatininkai, kurie palikimo būdu gauna namus prie jūros ir paverčia juos kaimo turizmo sodybomis. Su jų kainomis tikriems verslo subjektams konkuruoti yra sudėtinga“, – sakė jis.
T.Gelžinis teigė, kad po mėnesio bendrovės valdybai pateiks apgyvendinimo veiklos analizę ir ji nuspręs, ką toliau daryti.
Siūlo atiduoti verslui
Ekonomistų nuomone, poilsiavietės yra verslas, o užsiimdama verslu valstybė visą riziką perkelia ant mokesčių mokėtojų pečių.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno manymu, reikėtų parduoti visas, pelningas ir nepelningas, valstybines poilsiavietes, nes tai yra komercinė veikla ir ja turėtų užsiimti verslininkai, žinantys, kaip tą veiklą pakreipti pelningesne ir naudingesne kryptimi.
„Poilsiavietės yra senų laikų palikimas, kurio kažkodėl nenorima atsisakyti. Jeigu tos poilsiavietės nėra panaudojamos, kyla klausimas, ar mes galime sau leisti laikyti kelių milijonų vertės turtą tik tam, kad kas nors iš valdžios nori jas turėti. Be to, naudingai parduoti ir galima tik pelningas poilsiavietes“, – pastebėjo jis.
