Vyriausybė nusprendė Briuselyje ieškoti naujo nuolatinės atstovybės pastato, kad pirmininkavimas ES atrodytų solidesnis.
Ne tik garbė ir didelė atsakomybė, bet ir nemenkos finansinės išlaidos laukia Lietuvos, lygiai po penkerių metų stosiančios prie Europos Sąjungos vairo. Jau dabar pradedama skaičiuoti, kiek mūsų valstybei kainuos pasirengimas ir pirmininkavimas susivienijusių Europos šalių bendrijai. Pirmąsias finansines ateinančio įvykio gaires nurodė Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, palaiminęs Lietuvos nuolatinės atstovybės ES plėtros modelį, pagal kurį iki 2013-ųjų Briuselyje įkurtuves ketinama švęsti naujame gerokai erdvesniame atstovybės pastate. „Lietuvai tai labai svarbus projektas. Mums reikia konsoliduoti visą Lietuvos diplomatinį ir ekspertinį potencialą - taip darė ir kitos ES pirmininkavusios šalys. Laikinai, pusei metų, mūsų specialistų Briuselyje padidėtų iki 180“, - sakė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Tapo ankšta
Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas neseniai palaimino sprendimą Biuselyje įsigyti naujas patalpas ir suteikė joms prioritetinio objekto statusą. Be to, numatyta parduoti šiuo metu Lietuvos valstybei priklausantį gerokai mažesnį nuolatinės atstovybės pastatą. Pirkimo ir pardavimo procesais pavesta rūpintis Turto bankui. Lėšų naujajam objektui įsigyti bus gauta pardavus dabartinį pastatą, tačiau teks gerokai pridėti ir iš valstybės biudžeto. Numatyta, kad visi su nekilnojamuoju turtu Briuselyje susiję reikalai pajudės ateinančiais metais. Patikslinti lėšų poreikį Užsienio reikalų ministerija (URM) ketina iki 2008-ųjų pabaigos.
URM valstybės sekretorius Deividas Matulionis teigia, kad ne tik pirmininkavimas ES verčia Lietuvą Briuselyje ieškoti erdvesnio pastato. „Be abejo, tuo metu mums reikės daugiau patalpų, tačiau ir dabartinių jau neužtenka, todėl tenka nuomoti“, - teigė sekretorius.
Belgijos sostinėje mūsų valstybės nuosavybė yra 3 tūkst. kvadratinių metrų gana geros būklės atstovybės pastatas, dar apie 800 kvadratinių metrų ploto yra nuomojama. Pasak D.Matulionio, naujajame pastate turėtų būti įrengtas 120 darbo vietų biuras (šiuo metu atstovybėje yra 88 darbo vietos), be to, reprezentacinėms funkcijoms atlikti skirta rezidencija. „Įsivaizduoju, kad biurui užtektų apie 4 tūkst. kvadratinių metrų“, - sakė diplomatas.
Kainas diktuoja rinka
Išankstiniais skaičiavimais, naujasis pastatas kartu su rezidencija galėtų kainuoti nuo 60 iki 70 mln. litų. „Kai parduosime senąjį pastatą, nemaža dalis kainos bus kompensuota. Žinoma, viskas priklausys nuo rinkos vertės“, - teigė diplomatas.
Strateginiame planavimo komitete, anot D.Matulionio, siūlomas dar vienas pastato įsigijimo variantas. Tarkime, jei valstybė nepajėgtų rasti lėšų, kurių trūksta naujam namui pirkti, būtų galima mąstyti apie išperkamosios nuomos būdą, t. y. - nuomą turint teisę paskui įsigyti tą patį pastatą. „Šis variantas būtų kiek brangesnis“, - sakė sekretorius.
Paklaustas, kas nutiktų, jei užsitęsus nekilnojamojo turto rinkos sąstingiui nepavyktų parduoti dabartinio pastato, D.Matulionis pripažino, kad rizikos visada yra. „Tačiau tokiu metu gal būtų galima pigiau nusipirkti naujas patalpas?“ - retoriškai klausė jis.
URM valstybės sekretorius nemano, kad pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ES įsigytas pastatas pasirodys esąs per didelis ir per brangus išlaikyti.
Pasak diplomato, rengiantis pirmininkauti ES nauji darbuotojai atstovybėje Briuselyje bus įdarbinami nuo 2011-ųjų. Iki to laiko tikimasi įsikurti naujose patalpose.
„Panašaus dydžio valstybės kaip Lietuva Briuselyje dažniausiai išlaiko 120 darbo vietų biurus“, - informavo D.Matulionis. Diplomato žiniomis, naują atstovybės pastatą neseniai Belgijos sostinėje įsigijo ir Latvija.
Sunkus darbas
Pirmininkavimo ES vairą 2013-ųjų antrąjį pusmetį Lietuva perims iš Airijos, o po šešių mėnesių perduos jį Graikijai. Teigiama, kad šis metas Lietuvai, ypač jos valstybės tarnybai, taps nemenku iššūkiu. Kiekviena pirmininkaujanti šalis, nelygu dydis ir pajėgos, turi formuoti ES darbotvarkę ir įgyvendinti numatytus prioritetus, per šešis mėnesius surengti 3-4 tūkst. įvairaus rango susitikimų, jiems vadovauti ir techniškai aptarnauti. Be to, pirmininkavimo metu kiekvienoje šalyje organizuojama per šimtą ES valstybių atstovų susitikimų. Kai kurie jų būna aukščiausio lygio, į juos atvykstančias delegacijas lydi viso pasaulio žiniasklaidos atstovai.
Be to, reikės apsispręsti dėl pirmininkavimo modelio, atskirų institucijų vaidmens, procesų koordinavimo ir t.t.
Gegužę Vilniuje ministerijų, kitų valstybės institucijų atstovams, dirbantiems ES reikalų srityje, buvo surengtas seminaras apie pasirengimą pirmininkauti ES. Sukaupta patirtimi dalijosi bendrijai pirmininkavusiu šalių - Suomijos, Švedijos, Austrijos - atstovai.
V.Damulis tikino, kad po tokio konservatorių sprendimo jis į kitas partijas nesidairys ir į Seimą nekandidatuos. „Į rinkimus pats nesiveržiau. Gavau konservatorių pasiūlymą ir jį priėmiau, jei partija apsigalvojo, ką darysi“, - sakė jis.
Raimonda Ramelienė
