Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas mano, kad Konstitucinio Teismo (KT) valia prezidento institucija tapo viršesnė už parlamentą. Konstitucija tvirtina priešingai.
Prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo pernai spalio pabaigoje jis vetavo Seimo priimtą vadinamąjį Liustracijos įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai.
Tokią išvadą vakar paskelbė KT, išnagrinėjęs grupės Seimo narių skundą. Pasak vieno jo iniciatorių Tėvynės sąjungos frakcijos nario K.Čilinsko, KT sprendimas išplėtė valstybės galias ir prezidento instituciją iškėlė virš Seimo - tautos atstovybės.
Neįtiko procedūros
Prezidentas V.Adamkus Liustracijos įstatymą vetavo dėl formalių priežasčių - esą jį priimant nesilaikyta teisės aktų priėmimo procedūrų. Dėl to galėjo nukentėti dokumento turinys. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas iš tiesų šalies vadovui perdavė įstatymą, dėl kurio priėmimo procedūrų nebuvo pateikusi išvadų parlamento Etikos ir procedūrų komisija. Tuo metu jos darbas dėl vidinių nesutarimų buvo paralyžiuotas.
Seimo narius labiausiai nuvylė tai, kad savo veto V.Adamkus motyvavo tik procedūriniais pažeidimais ir visiškai nepareiškė pastabų dėl įstatymo turinio.
Į KT kreipęsi parlamentarai prašė atsakyti į klausimą, ar šalies vadovas gali pasinaudoti veto teise turėdamas įtarimų, jog priimant teisės aktą galėjo būti pažeistos procedūros. KT taip pat prašytas išsakyti nuomonę, ar prezidentas, neturėdamas pastabų dėl įstatymo turinio, gali grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo.
Pareiga, o ne teisė
KT teigimu, prezidentas, grąžindamas įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, gali nurodyti įvairius motyvus - teisinius, ekonominius, politinius, moralinius, tikslingumo ar susijusius su valstybės tarptautiniais įsipareigojimais. Šie motyvai, pasak KT, nebūtinai turi būti susiję su atitinkamo įstatymo turiniu, o ir su procedūriniais pažeidimais.
KT sprendime taip pat pakartota jau anksčiau išsakyta pozicija, kad prezidentas gali nepasirašyti teisės akto ir grąžinti jį parlamentui ir nepateikdamas konkrečių siūlymų ar pataisų. Priešingu atveju šalies vadovas būtų priverstas taisyti net tuos Seimo priimamus įstatymus, kuriems jis nepritaria ir kurie jam nepriimtini dėl viso turinio. "Teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus yra ne prezidento konstitucinė pareiga, o teisė", - sakoma sprendime.
Taisys statutą
"Mano manymu, tai naujas žingsnis nustatant santykius tarp Seimo, kaip tautos atstovybės, ir prezidento. Iki šiol kai kuriuose KT nutarimuose buvo pabrėžiama, kad Lietuva yra demokratinė parlamentinė respublika, o ne prezidentinė parlamentinė", - taip teismo sprendimą LŽ komentavo K.Čilinskas.
Seimo nario teigimu, pasaulyje nėra parlamentinių respublikų, kuriose prezidentas galėtų kontroliuoti, kaip dirba parlamentas. "Sprendimas svarbus ir tuo požiūriu, kad prezidentas padarytas aukštesne institucija, išplėstos jo galios. Vadinasi, jis ne tik gali priimti dekretus dėl įstatymų trūkumų, bet ir vertinti Seime vykstančias procedūras", - kalbėjo parlamentaras. Anot jo, tokios kontrolės mastai neapibrėžti.
K.Čilinskas ironizavo, kad dabar Seimo nariai, norėdami išspręsti įvairius vidaus klausimus, greičiausiai rašys skundus valstybės vadovui. "Dar niekada nė vienas prezidentas, taip pat ir šis, nebuvo vetavęs procedūros, o tik įstatymą", - pabrėžė parlamentaras.
K.Čilinskas aiškino, jog Seimas, įgyvendindamas KT nutarimą, turės keisti kai kurias Statuto nuostatas, kad būtų aišku, kaip elgtis, kai vetuojama įstatymo priėmimo procedūra.
Raimonda Ramelienė
