Premjero Andriaus Kubiliaus postringavimai apie neva valdžios sugebėjimą sėkmingai suvaldyti krizę, atrodo, nėra taip entuziastingai sutinkami žymių šalies ekonomistų.
Valdantieji giriasi ne tik stabilizavę šalies ūkio nuosmukį, bet ir tuo, kad Lietuvai kreditoriai dar vis skolina. Nuomonės apie valstybės skolą, palūkanas ir tos skolos pasekmes kiekvienam Lietuvos piliečiui paprašėme žymių Lietuvos ekonomistų.
Auga kaip sniego kamuolys
Pasak ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, valstybės skolos didėjimas yra našta tiek šalies biudžetui, tiek tą skolą mokantiems mokesčių mokėtojams, tačiau šiuo metu kitų galimybių išsiversti praktiškai nėra.
„Skolos aptarnavimo kaštai auga „sniego kamuolio“ principu: didėja palūkanų našta, šiam tikslui atitraukiama vis didesnė biudžeto pajamų dalis, kuri negali būti panaudota šalies socialinei, švietimo infrastruktūrai gerinti. Deja, dabartinėmis aplinkybėmis alternatyvų nelabai matyti“, - sako G. Nausėda.
Valdžia, kad užkimštų biudžeto skylę, gali skolintis arba Lietuvoje, iš vietinių skolintojų, arba užsienyje. Lietuvoje, pasak G. Nausėdos, lengviau pasiskolinti, tačiau čia lėšų kiekis ribotas, todėl skolintis užsienyje tampa beveik neišvengiama.
Geriau skolintis viduje, tik nėra iš ko
Minčiai, kad skolintis užsienyje nėra pati geriausia išeitis, pritaria ir ekonomistas, DnB NORD banko finansų analitikas Rimantas Rudzkis. „Vyriausybei skolinantis svetur didėja užsienio skola ir palūkanos iškeliauja iš šalies – tai nėra gerai. Bet skolinantis šalies viduje senka pinigų ištekliai, kurie galėtų būti panaudoti verslui kredituoti, o tai ypač svarbu dabartiniu metu“, - sako R.Rudzkis.
Paprastai tariant, jeigu valdžia skolinasi ne Lietuvoje, pinigai „pumpuojami“ į užsienį, o jeigu Lietuvoje – mažiau pinigų gauna verslas. Teoriškai taip ir būtų, tačiau G. Nausėda pažymi, kad ši taisyklė ne visada pasitvirtina. „Vis dėlto nereikėtų supaprastinti šio mechanizmo, kadangi bankai dėl itin aukštos kreditinės rizikos gali neteikti paskolų konkretiems verslininkams net ir tada, kai turi perteklinį likvidumą“.
Dėl vis labiau didėjančios valstybės skolos ekonomistų nuomonės panašios – skolintis geriau būtų vietinėje rinkoje, kad palūkanos ir mokesčiai neiškeliautų iš Lietuvos, tačiau esant ribotiems ištekliams, skolinimasis užsienyje tampa neišvengiamas. Taigi į vis klampesnį skolų liūną toliau bris ne tik gyventojai, bet ir valdžia, o skolą turės solidariai apmokėti visi mokesčių mokėtojai.
