Gausiai visoje Lietuvoje išplitęs augalas – Sosnovskio barštis – yra pavojingas žmonėms ir trukdo ūkininkams.
Aplinkos ministerija ragina juos naikinti, tačiau kol kas valstybės paramos nežada, praneša LTV „Šiandien“.
Panevėžietei Laurai Skujienei pavojingi augalai, bandant juos nupjauti, nudegino rankas. Rokiškio rajone, Pakriaunių kaime, deklaravusi žemes kraštovaizdžiui gerinti, moteris sako privalėjusi visus Sosnovskio barščius nušienauti, o šie iškerojo pakraščiuose, kur technika neprivažiuoja.
„Stengiamės saugotis, bet nepavyksta, sultys pjaunat tykšta visur ir su stiebais, kuriuos nupjaunam, sąlytis neišvengiamas. Pakankamai gilios žaizdos atsiveria, tik po pusantros paros pamačiau, kad tos pūslės keliasi, degina odą, skauda“, – pasakojo nukentėjusioji L. Skujienė.
Beveik 4 metrų aukščio Sosnovskio barščiai netrukus paskleis sėklas šalia Kvetkų kaimo Biržų rajone.
„Pasakojo draugė, klasiokė, kad būdama maža, ji palietė tuos lapus ir jai nudegino veidą. Liko rudos spalvos randai“, – prisimena Auksė Kvetkaitė, Biržų rajono Kvetkų kaimo gyventoja.
Specialistai primena, kad dabar visoje Lietuvoje plintantį parazitiniu vadinamą augalą prieš 60 metų patys atsivežėme iš Kaukazo rekomendavus žemės ūkio mokslininkams.
Esą iš jo galima gauti daug medaus, jis labai tinka silosui, o pasodinus esą nieko nekainuos ir jo priežiūra. Augalas populiarėjo ir kaip dekoratyvinis. Tik vėliau susigriebta, kad jis pavojingas žmonėms – sukelia alergijų, smarkiai nudegina odą.
Pastaraisiais metais gausėjant neprižiūrimų laukų, Sosnovskio barštis išplito taip, kad pavieniai ūkininkai sako nebepajėgiantys jo suvaldyti.
„Pavasarį juos pjaunam, paskui atželia, purškiam lifosatais, kurie brangiai kainuoja, paskui jie dar atželia, vėl pjaunam“, – sakė Aurelija Liutkuvienė, Biržų rajono Kvetkų kaimo ūkininkė.
Sosnovskio barštis į kenksmingų augalų sąrašą įtrauktas prieš devynerius metus, tačiau pagal valstybės patvirtintą programą pradėti jį naikinti naudojant ES paramą žadama tik nuo kitų metų ir tik saugomose teritorijose – maždaug 30-yje nedidelių plotų.
„Visa kita teritorija lieka mūsų rankose. Tikrai niekas neatvažiuos, nereguliuos, neapmokės kiekvienos piktžolės išrovimo, kiekvieno to barščio. Visi esame savo žemės šeimininkai, valdytojai, kiek pajėgiame, rūpinkimės“, – sako Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos, Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas.
Specialistai pataria – geriausia Sosnovskio barščius naikinti ankstyvą pavasarį giliai užariant dirvą, nes tūkstančiai vieno augalo sėklų išlieka daigios keletą metų, o sunaikintas augalas atželia iš šaknų.
