Vienas po kito korupcijos skandalai krečia mūsų miestų ir rajonų savivaldybes. Ypač jautri sritis – viešieji pirkimai, glaudžiai susiję su verslu. Valdininkai be didelės baimės priima sprendimus, kurie jiems papildo kišenes. Kaip suvaldyti situaciją savivaldoje? Dažnai korupcijos skandaluose nelieka kaltų – tad kas turėtų būti atsakingas už neteisėtus veiksmus? Apie tai kalbamės su Seimo pirmininko pavaduotoja, daugelį metų dirbusia savivaldybėje, buvusia Kėdainių rajono mere Virginija Baltraitiene.
– Kai dirbote mere, ar irgi taip klestėjo korupcija?
– Manau, kad tikrai tokio masto nebuvo. Tuo metu savivaldybės turėjo ribotą kiekį pinigų. Visi žinojo – nieko iš tos savivaldybės nepaimsi, kainos už paslaugas ar darbus neužkelsi.
– Tai kaip atsitiko, kad savivaldybių valdininkai ėmė tvarkytis lyg privačiose valdose, o iškeltos jiems bylos dažniausiai subliūkšta?
– Korupcija suklestėjo tada, kai pasirodė europiniai pinigai įvairiems projektams. Tuomet ėmė didėti ir siūlomos sumos, padidėjo konkurencija, verslininkai ėmė ieškoti, kaip laimėti vieną ar kitą pelningą konkursą.
Pinigai iš Europos fondų skiriami dideli – dažniausiai infrastruktūrai gerinti. Tad ir atsirado susitarimai: darbus ar paslaugas galima teikti ir už iki tol buvusias kainas, o skirtumą – pasidalinti. Pabandykite patikrinti, kas, tarkim, paklota žemėje – ar tikrai tokio diametro ir būtent toks, koks nurodytas, vamzdis ar kitos medžiagos? Statybose gal kiek sunkiau „paslėpti galus“, bet irgi niekas nekrapšto sienų ir netikrina, kokias plytas naudojo ar kokią medieną.
Dėl to ir suklestėjo korupcija. O ji klesti ne tik savivaldybėse. Visi užsakovai – tarp jų ir ministerijos – iš anksto susitaria tarpusavyje. Pinigėlių nubyra ir tarpininkams – įvairioms agentūroms. Tai jų žmonės derina sąlygas, tvirtina įvykusius viešuosius pirkimus.
– Vadinasi, visi suinteresuoti ir visiems gerai?
– Visai neseniai išgirdau iš vienų rangovų, kurie siūlo intelektines paslaugas, kad jie nenori siūlyti paslaugų viešajam sektoriui, nes tokios korupcijos, kaip dabar, iki šiol dar nebuvo. Aš jiems sakau: „Jei tokia padėtis, jei reikalaujami kyšiai, vienykitės ir praneškite atitinkamoms tarnyboms“.
Bijo, jog daugiau jų nebepakvies į viešųjų pirkimų konkursą. Ir nepakvies ne tik ta savivaldybė, prieš kurią sukilo, bet ir kita savivaldybė, nes bijos, kad ir ten bus atskleisti jų neskaidrūs darbeliai. Kol paslaugų tiekėjai nesusivienys ir nepasakys „stop“, tol nematau galimybės korupciją pažaboti.
Kita vertus, reikėtų sutvarkyti Viešųjų pirkimų įstatymą taip, kad už pirkimus atsakytų konkretus pareigūnas. Mes lyg ir reglamentuojame Viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau tikrindami, ar tinkamai nupirktas pieštukas arba popierius, nematome milijonų, plaukiančių per ministerijas ir savivaldybes.
– Argi nėra kam suvaldyti šio proceso? O specialiosios tarnybos?
– Na, aukščiausiojo lygio vadovus – merus, administracijos direktorius – yra lengviau sustabdyti. Jau iškeltos bylos ne vienos savivaldybės vadovams. Tačiau yra žemesnio rango valdininkų, kurie dažniausiai ir užsiima nešvariais darbeliais, net vadovams nežinant, ir kurie už nieką neatsako. Kita vertus, reikalingos didesnės pajėgos. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) turi savo padalinius tik 5 didžiausiuose miestuose. Tai juose ir girdime apie korupcijos skandalus. O ką, mažesniuose miestuose – viskas skaidru? Tiesiog STT neturi tiek pajėgų ir finansų užsiimti prevencija: tikrinti dokumentus, pasiklausyti pokalbių ir pan. Nebent apie mažesnių savivaldybių valdininkų darbelius kažkas jiems praneša... Šiuo atveju turėtų susirūpinti valstybė – jei norime užkirsti kelią korupcijai, tai aprūpinkime finansais tą instituciją, kuri tai ir turi daryti.
– Buvo kalbama apie tiesioginius mero rinkimus, jo asmeninę atsakomybę, tačiau Seime tam nepritarta. Gal vis dėlto tai būtų buvusi šiokia tokia išeitis?
– Mano manymu, merui turėtų būti patikėta visa atsakomybė už bet kokį pažeidimą, korupciją. Savivaldos vadovui turėtų būti suteikta daug galių. O taryba, mano manymu, galėtų turėti tik patariamąjį balsą tvirtinant biudžetą ir strateginį planą, bet negalėtų daryti įtakos ir dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų. Tarybos nariai galėtų merą kontroliuoti – neleistų jam nukrypti į šalį.
Seime siūlomame projekte nebuvo kalbama apie mero funkcijas, atsakomybę ir galias. Tik apie tiesioginius jo rinkimus. Taigi ir padėties tai nebūtų išsprendę.
Norint pakeisti situaciją iš esmės, reikia keisti daug teisės aktų – kaip minėjau, ir tą patį Viešųjų pirkimų įstatymą. Be to, ir mūsų mentalitetą reikia pakeisti – jeigu tik galvosi, kaip čia sau į kišenę kuo daugiau įsidėjus, nieko gero nebus.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Aurelija ŽUTAUTIENĖ
TIK FAKTAI:
Panevėžys. Pernai dėl korupcijos įkliuvo trys Pavevėžio savivaldybės tarnautojai. Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčiauskas buvo įtartas neskaidriu viešųjų pirkimu finansavimu. Vicemeras Kastytis Vainauskas buvo sulaikytas 15 parų, įtarus, jog jis paėmė 5000 litų kyšį už tai, kad greičiau būtų išduotas leidimas statyboms. Dėl tos pačios priežasties buvo sulaikytas ir Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Mykolas Buzys.
Metais anksčiau į teismus nukeliavo tuometinio savivaldybės administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, įtariamo korupcija ir kyšininkavimu, baudžiamoji byla.
Vilnius. Prieš porą metų Vilniaus miesto savivaldybę ištisai drebino skandalai. Tuometinis mero pavaduotojas Evaldas Lementauskas buvo suimtas 2 mėnesiams. Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Gintaras Kazakas buvo sulaikytas 2 paroms. Įtarimai kyšininkavimu buvo pareikšti ir Audriui Butkevičiui, sostinės tarybos nariui. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl didelio masto kyšininkavimo. Bylos pasiekė teismą ir ten užstrigo. Vienintelis E. Lementauskas atsisakė tarybos nario mandato ir vicemero kėdės.
Trakai. 2008 metais į STT akiratį už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, neskaidrius viešuosius pirkimus ir kyšininkavimą pakliuvo Trakų rajono savivaldybės meras Vytautas Petkevičius, vicemeras ir Antikorupcinės komisijos pirmininkas Saulius Raščiauskas, administracijos direktorius Leonardas Karnila. Valdininkai įtariami ėmę kyšius, kad paremtų savo partijas – Liberalų ir centro sąjungą bei Naująją sąjungą. Baudžiamosios bylos taip pat užstrigusios teismuose.
Birštonas. Šių metų sausį STT apsilankė ir šio kurortinio miestelio vadovės Nijolės Dirginčienės kabinete. Jai pateikti įtarimai dėl kyšio paėmimo ir piktnaudžiavimo, siekiant asmeninės naudos. Įtarimai dėl neskaidraus baldų pirkimo buvo pareikšti ir dviem N. Dirginčienės pavaldiniams: administracijos direktoriui Valentinui Revuckui ir Bendrojo skyriaus vedėjai Danutei Žitkuvienei.
