Tai institucija paskelbė ketvirtadienį, Seimo pavedimu atlikusi švietimo asignavimų auditą.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad laikysis kolektyvinėje sutartyje ir partijų sutarime įtvirtinto įsipareigojimo, nes galimybė skirti papildomą finansavimą numatyta biudžete.
„Dėl greičiau nei didinami mokytojų atlyginimai augančio šalies vidutinio darbo užmokesčio, auditorių skaičiavimais, net ir padidinus mokytojų darbo užmokestį nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc., kaip numatyta, gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo – pasiekti, kad šiais metais mokytojų ir šalies vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 130 procentų. Tikėtina, kad jis bus 125 procentai“, – pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
„Įsipareigojimo įvykdymui gali tekti naudotis įstatymuose numatyta teise skolintis. Svarbu, kad valstybė, nustatydama įsipareigojimus mokytojams dėl darbo užmokesčio, tinkamai įsivertintų galimybes juos įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymosi tęstinumą kintant ekonominei ar politinei aplinkai“, – pridūrė jis.
Anot Valstybės kontrolės, papildomai skyrus biudžeto pinigų, mokytojų vidutinis darbo užmokestis pernai didėjo 10,7 proc., kai šalies vidutinis darbo užmokestis didėjo 12,6 proc.
Reaguodama į Valstybės kontrolės išvadas, ministerija ketvirtadienį išplatintame pranešime užtikrino, kad šiais metais vidutinis pedagogų darbo užmokestis sieks 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo ir esant poreikiui nuo rudens bus didinamas sparčiau.
„Laikysimės įsipareigojimo, užfiksuoto kolektyvinėje šakos sutartyje su profesinėmis sąjungomis bei parlamentinių partijų sutarime dėl švietimo, ir nuo rugsėjo 1 dienos pedagogų atlyginimus didinsime tiek, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies VDU. Ištekliai tam bus surasti, nes galimybės prireikus skirti papildomą finansavimą buvo numatytos tvirtinant biudžetą“, – pranešime teigia laikinoji švietimo ministrė Monika Navickienė.
Pagal ministerijos prognozes, rudenį mokytojų atlyginimai būtų keliami 14,5 proc. tam, kad pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Apibendrindama audito rezultatus, Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad mokyklų tinklas dar nėra racionalus, susidarant per mažoms klasėms, savivaldybės ne visada prisideda prie jų finansavimo, mokiniams sudėtinga užtikrinti kokybišką ugdymą, o mokytojams – turėti optimalų darbo krūvį.
„Audito rezultatai rodo, kad tolimesni mokyklų tinklo optimizavimo rezultatai priklauso nuo numatytų išimčių, nes labai mažas klases formuoja Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų tautinių mažumų mokyklos, kurių tinklo formavimui dabar taikomos išimtys“, – teigia valstybės kontrolė.
Ministerija dėl mažų klasių formavimo ir finansavimo mato savivaldybių politikų atsakomybę.
„Pareiga savivaldybėms prisidėti savo lėšomis prie mažų klasių finansavimo šių metų pradžioje yra įtvirtinta Švietimo įstatyme. Nuo ateinančių mokslo metų, suformavus per dideles klases, finansavimas savivaldybėms bus mažinamas“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Valstybės kontrolės pateikiamais 2023 metų rugsėjo 1-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo 1 639 bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklos, jose mokėsi 475,5 tūkst. mokinių, šiais mokslo metais dirbo 55,4 tūkst. mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų.
