Valstybės kontrolė atliko auditą – įvertino, ar tikslingai organizuojamas ir tinkamai vykdomas mokinių profesinis orientavimas. „Profesinis orientavimas – svarbus mokymo ir užimtumo politikos elementas, sudedamoji aktyvios darbo rinkos politikos dalis, todėl svarbu, kad visi mokiniai turėtų galimybę gauti tokias paslaugas. Audito rezultatai parodė, kad kol kas ne visiems mokiniams sudaromos vienodos sąlygos gauti profesinio informavimo, konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugas, neužtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas ir kokybė“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Profesinio orientavimo plėtra nuo 2003 m. vykdoma įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojamus projektus. Iki 2010 m. jie buvo orientuoti į profesinį informavimą ir konsultavimą. Nuo 2010 m. imta daugiau dėmesio skirti ugdymui karjerai – buvo pradėtas vykdyti vaikų ir jaunimo savęs pažinimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymui skirtas projektas „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“. Tačiau mokyklų darbuotojai dvejiems mokslo metams dirbti karjeros specialistais buvo įdarbinti tik daugiau nei 100 mokinių turinčiose mokyklose, todėl mažesnių kaimo mokyklų (apie 25 proc. visų mokyklų) mokiniams nebuvo sudarytos galimybės gauti šias paslaugas. 2014 m. trims mėnesiams šiame projekte buvo suteikta galimybė dalyvauti ir 50-100 mokinių turinčioms mokykloms, o mažesnėse mokyklose sąlygos gauti profesinio orientavimo paslaugas taip ir nebuvo sudarytos.
Pažymėtina, kad pagal Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašą Ugdymo karjerai programą mokyklos turėjo įgyvendinti nuo 2012 m., tačiau programa buvo patvirtinta tik 2014 m., todėl audituojamu laikotarpiu (2010–2013 m.) šalyje nebuvo sudarytos sąlygos pagal vienodus reikalavimus vykdyti ugdymo karjerai veiklą. Auditoriai pastebi, kad nėra užtikrinamas profesinio orientavimo tęstinumas. ES lėšomis finansuojamoms projektinėms veikloms pasibaigus, savivaldybės ir mokyklos turi savo nuožiūra užtikrinti, kad profesinis orientavimas būtų prieinamas visiems mokiniams. Šių metų rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, iš 818 bendrojo ugdymo mokyklų ir 65 profesinio mokymo įstaigų atitinkamai 56 ir 62 proc. mokyklų nurodė, kad juose nedirbs karjeros specialistas.
Vertinant, kaip užtikrinama profesinio orientavimo paslaugų kokybė, paaiškėjo, kad šias paslaugas mokykloje teikė įvairūs mokyklos darbuotojai, tačiau nacionaliniu lygiu neapibrėžta profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas mokiniams teikiančio specialisto sąvoka, kvalifikaciniai reikalavimai, kompetencijos, funkcijos ir profesinės veiklos sritys; nesukurta šių specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistema, todėl nesudaromos prielaidos nuolatiniam jų tobulinimui ir lygios galimybės visiems mokiniams gauti vienodai kokybiškas paslaugas. Be to, neatliekamas visų profesinio orientavimo veiklų vertinimas, taip pat nevertinama, ar jos atitinka vartotojų lūkesčius ir poreikius, todėl neturima pakankamo pagrindo formuojant šios srities politiką, trūksta informacijos siekiant gerinti profesinio orientavimo kokybę.
Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė rekomendacijas, padėsiančias sudaryti sąlygas visiems mokiniams gauti kokybiškas ugdymo karjerai bei profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas.
